Question

Garbė Jėzui Kristui,

Norėčiau pasiteirauti, kur galėčiau Vilniuje kreiptis pas kunigą egzorcista - pokalbiui?
Labai bijau, kad nebūčiau apsėsta.
Tokia baimė manęs nepalieka jau keletą savaičių. Vieną dieną, kai tvarkiausi namuose, o mano tėvai žiūrėjo kažkokį serialą per televizoriu, nugirdau tokią frazę, kurią pasakė aktorė, kad ji už kažką savo sielą ir velniui atiduotu. Ir nuo tos minutės kai išgirdau šitą frazę mane apėmė baimė, nes toks jausmas, kad šita frazė įsirežė mano atmintyje ir nuolat sukasi mano galvoje. Nors bandau apie tai negalvoti ir tiesiog sau tvirtinu, kad tai ne mano žodžiai, kad aš taip negalvoju, bet kas kartą šitą mintis tiesiog savaime ateina man į galvą ir lyg kartoju ją. Tada labai išsigąstu ir tvirtinu sau, kad esu tikinti, kad tikiu Dievą, kad niekam savo sielos neaukoju. Bet kur tik nugirstu panašius žodžius: "Viską paaukočiau, kad tik ...." iš karto vėl sukasi galvoje mintys apie velnią. Anksčiau kai kažkas sakydavo frazę: "Viską paaukočiau, kad tik (jis pasveiktų, aš pasveikčiau, ar kažkas išsipildytų)" - niekada nesureikšmindavau šių žodžių, o dabar kas kartą mane apima baimė. Bijau, kad jau galiu būti apsėsta ar dar kas blogiau, nes su tokiomis mintimis "prisižaidžiau". Negaliu pilnavertiškai džiaugtis gyvenimu, nuolatos supa tas baimės jausmas. Ačiū už atsakymą.

Comments

Per amžius.Amen

Pirmas egzorcizmas atsilikite gerą sažiningą išpažinti.
 Vilniuje,yra keli egzorcistai plačiau www.egzorcistas.lt

---

Gerbiamoji, tu tikrai nesi "apsėsta" ir pas jokį egzorcistą tau eiti nereikia.
Tiesiog nusiramink ir mąstyk blaiviu protu.

---

Man irgi taip buvo, bijojau kad jei mintyse pasakysiu kad parduodu sielą velniui, tai netyčia ją ir parduosiu. Tačiau pasidomėjau, kaip žmonės realiai parduoda sielas.
Tai norint ją parduoti, reikia daryti satanistinius ritualus su krauju ir turėti ketinimą amžinai vergauti šetonui.
Tad gali nesijaudinti, esi saugi.

Pagal parašymą, matau kad jau esi apsėsta, bet ne demono, o minties / baimės, "kas gali būti, jeigu būtų toks variantas, kad būčiau apsėsta". Taigi, tau reikėtų susimažinti minčių ūžesį, pasimelsti, kad atgauti vidinę ramybę. Net jei piktoji jėga puls, ji yra bejėgė prieš maldas.

---

Laba diena,

Vat Jus minėjote, kad Jums irgi buvo tokios mintys. Kaip Jus su jomis kovojote? Ar jos dažnai jus persekiojo? Ar tik buvo kartą atėjusios ir Jus gretai jas užmiršote? Ačiū už atsakymą.

---

Atsakymas "Tikinti1":
-Ar jos dažnai jus persekiojo?
Žodis "persekiojo" čia netinka. Kartais iššoka, o kas būtų, jei taip pasibaigtų, kad parsiduočiau... ir šiek tiek išgąsdina.
-Kaip Jus su jomis kovojote?
1. Suvokimu, kad manęs neapsės niekas, kol aš einu šviesos keliu, o net jei ir bandys, vis tiek turiu stiprų užnugarį.
2. Suvokimu, kad net jei ir netyčia mintimis parduočiau save velniui, vis tiek tarnaučiau Dievui, Žmonijai, gėriui, tiesai. Mintys nieko nereiškia, jas turi patvirtinti ir veiksmai.
Šie suvokimai reikalingi tam, kad tos blogos mintys neneštų savyje emocinio užtaiso (negąsdintų) nes emocijos smegenims reiškia kad tai svarbu, o kas yra svarbu, tas patraukia dėmesį.
3. O kaip praktiškai kovoti su tom mintim - tai nekovoti. Žodis "kovoti" reiškia skirti dėmesį. Kam smegenyse skiriamas dėmesys, tos temos ir vystosi, daugėja minčių ta tema. Taip pat turiu tokią taisyklę pasimelsti tokiom mintim užsukus. Čia kaip nusivalyti batus juos nusipurvinus, ir eiti toliau.

---

Atsakymas: Anubis.
Bet jei tos mintys sukasi galvoje kas 2 minutes: darbo metu, kasdienės veiklos metu ir t.t. Ir jų nepavyksta patraukti, nes atrodo jos pačios nesąvavaliskai sukasi galvoje. Kas tada? Juk tai nuodėmė? Jei tos mintys trukdo melsti, gyventi, dirbti. Ir kaip "nekovoti" jei jos tiesiog ateina apačios? Iš ko pasekoje atsiranda dar daugiau nusidėjimo mintimis, keiksmų ir t.t. visų šventųjų atžvilgiu. Ačiū, kad atsakote.