Žmogaus laisvė yra ribota ir klaidinga: vietoj gėrio jis gali kreiptis į blogį ir taip nusidėti. Nuodėmė yra blogas poelgis: laisvės aktas blogiui. Moralinis nuodėmės negatyvumas turi teologinį atsiribojimą ir priešiškumą Dievui.Dievas yra aukščiausias gėris – gėrio principas ir garantas – kurį nuodėmė neigia. Tokiu būdu jis įžeidžia Dievą: „Aš tau nusidėjau, padariau, kas nedora tavo akyse“ (Ps 50, 6). Tai nereiškia, kad nuodėmė yra grynai religinė kategorija, svetima netikinčiam žmogui. Nuodėmė yra moralinė kategorija, apibrėžiama kaip „prieš protą, tiesą, teisingą sąžinę stoka“. Nėra moralės be nuodėmės. Moralė yra moralinio gėrio ir jo pareigos supratimas, kurio nuodėmė nepaiso. Nenuodėminga moralė yra prieštaringa ir neigia pati save. Neturėdama nuodėmės supratimo ir jausmo, moralė grimzta į abejingumą ir savivalę. Šiandien yra nuodėmės pašalinimas, pakeičiamas nusikaltimu: tik nusikalstamu faktu, išoriniu ir svetimu sąžinei. Prie nuodėmės jausmo reikia pridėti kaltės jausmą, su kuriuo subjektas pripažįsta padarytą blogį, gailisi ir priskiria sau atsakomybę. ir savivalę. Šiandien yra nuodėmės pašalinimas, pakeičiamas nusikaltimu: tik nusikalstamu faktu, išoriniu ir svetimu sąžinei. Prie nuodėmės jausmo reikia pridėti kaltės jausmą, su kuriuo subjektas pripažįsta padarytą blogį, gailisi ir priskiria sau atsakomybę.
Nuodėmę ir jos sunkumą objektyviu lygmeniu lemia padaryto blogio esmė: vertinama ir savaime (šmeižtas yra rimtesnis už šmeižtą), ir savo mastu (pavogti 100 yra daugiau nei pavogti 10); subjektyviu lygmeniu, kita vertus, pagal tai darančio asmens savanoriškumo laipsnį (žinojimas ir įspėjimas, valia ir sutikimas). „Nuodėmių sunkumas yra daugiau ar mažiau didelis“ (1858). Tradicija skiria mirtiną ir atleidžiamą nuodėmę: pirmoji nutraukia meilės bendrystę su Dievu, antroji ją susilpnina. Nuodėmės jausmas yra sveikas. Tiesą sakant, tai skatina nusidėjėlį į atgailą, atsivertimą ir pasitenkinimą. Atitinkamai skausmo ir apgailestavimo dėl padaryto blogio, valios atsižadėti ir įveikti bei noro atitaisyti žalą.
