Per amžius.Amen.
Galima vienpusė bažnytinė santuoka katalikiškai pusei.Pusinė arba vienpusė santuoka bažnyčios teisėje vadinama mišrios santuokos sakramentu.Svarbu tai, kad tokia santuoka gali būti tarp pakrikštyto žmogaus , ir tarp nusprendusio palikti bažnyčią, pavyzdžiui, ateisto (nepriklausomai nuo to, ar jis atliko apostazę, ar ne), ir ar krikštytas , ar išpažįstantis kitą tikėjimą.
Formalumai prieš vedant netikintį
Vienintelis formalumas, kurį reikia atlikti pagal kanonų teisę prieš santuokos sakramentą, yra vadinamasis dispensas. Gauti vyskupo išduotą leidimą sudaryti santuoką.
Svarbu tai, kad katalikiškoji pusė prieš kunigą duotų raštišką pasižadėjimą, kad jų būsima atžala bus pakrikštyta ir auklėjama katalikų tikėjimu.
Prieš sudarydamas santuoką netikintis asmuo privalo pateikti raštišką pareiškimą , kuriame užtikrins, kad netrukdys tikinčiajam auklėti vaikus pagal katalikų religiją ir nebandys nuo jos atitraukti sutuoktinio . Tai teiginys, kurį reikėtų pakartoti rašant prieš santuokinį įrašą. Būtent čia šie ir panašūs klausimai yra išsamiai aptariami.
Bažnytinė teisė nurodo.
MIŠRIOS SANTUOKOS
Kan. 1124 Santuoka tarp dviejų pakrikštytų asmenų, kurių vienas
pakrikštytas katalikų Bažnyčioje arba į ją priimtas po
krikšto ir neatsiskyręs nuo jos formaliu aktu, o kitas
priklauso Bažnyčiai ar bažnytinei bendruomenei,
neturinčiai pilno bendravimo su katalikų Bažnyčia,
negali būti švenčiama be kompetentingos vadovybės
aiškaus leidimo.
298
Kan. 1125 Vietos Ordinaras, esant teisėtai ir protingai priežasčiai
gali suteikti tokį leidimą, tačiau tik po to, kai bus
įvykdytos sekančios sąlygos:
1 o katalikiškoji šalis paliudys, kad yra pasirengusi
pašalinti pavojus prarasti tikėjimą ir nuoširdžiai pažadės
padaryti viską, kas nuo jos priklauso, kad visi vaikai bus
krikštijami ir auklėjami katalikų Bažnyčioje;
2 o apie pažadus, kuriuos privalo duoti katalikiškoji
šalis, tinkamu laiku bus informuota antroji šalis tokiu
būdu, kad būtų aišku, jog jai iš tiesų žinoma apie
katalikiškosios šalies pažadus ir įsipareigojimą;
3 o abiems šalims bus išaiškinti santuokos tikslai ir
esminės savybės, kurių privalo neatmesti nė vienas iš
besituokiančiųjų.
Kan. 1126 Vyskupų Konferencija turi nustatyti tiek būdą, kaip
privalo būti atlikti tokie visuomet būtini pareiškimai ir
pažadai, tiek nustatyti formą, kuriais jie būtų
paliudijami išorinėje plotmėje ir kaip būtų
informuojama nekatalikiškoji šalis.
Kan. 1127 § 1. Kiek tai liečia mišrioje santuokoje naudojamą
formą, laikomasi kan. 1108 nuostatų, tačiau, jei
katalikiškoji šalis sudaro santuoką su nekatalikiška rytų
apeigų šalimi, kanoninės formos laikymasis
reikalaujamas tik dėl leistinumo, o galiojimui pakanka,
kad dalyvautų dvasininkas, išlaikant visa kita, ko
reikalauja teisės normos.
§ 2. Kiekvienu atveju, kuomet svarbios aplinkybės
trukdo laikytis kanoninės formos, katalikiškosios šalies
vietos Ordinaras pavieniais atvejais turi teisę nuo jos
dispensuoti, tačiau prieš tai pasitaręs su vietos, kurioje
bus švenčiama santuoka, Ordinaru, galiojimui išlaikant
bent kokią viešą šventimo formą. Vyskupų
Konferencijai priklauso nustatyti normas, kurių
laikantis ir esant vienodiems motyvams, būtų
suteikiama minėta dispensa.
§ 3. Draudžiama tiek prieš, tiek po kanoninio šventimo
pagal § 1 normą tą pačią santuoką švęsti kitomis
religinėmis apeigomis, kuriose būtų duodamas ar
atnaujinamas santuokinis sutikimas; lygiai negalima
rengti religinių apeigų, kuriose katalikų asistentas ir
nekatalikų atstovas kiekvienas savo apeigomis drauge
klaustų šalių sutikimo.
Kan. 1128 Vietos Ordinarai ir kiti sielų ganytojai privalo
pasirūpinti, kad sutuoktiniui katalikui ir iš mišrios
santuokos gimusiems vaikams netrūktų dvasinės
pagalbos vykdant jų pareigas, ir kad sutuoktiniams būtų
padedama didinti santuokos ir šeimos gyvenimo
bendrumą.
Kan. 1129 Kanonų 1127 ir 1128 nuostatai privalo būti taikomi ir
santuokoms, kurias sudaryti trukdo kulto skirtumo
kliūtis, apie kurią kalbama kan. 1086 § 1.
Kreipkitės į savo parapijos kleboną ir viską aptarsite.
