Kas yra misijos.?
Misijos 99 šalyse visuose žemynuose .
Misionieriams svarbiausia užduotis, be abejo, yra Gerosios Naujienos skelbimas. Juk pagrindinis Bažnyčios uždavinys – vesti žmones į išganymą, taigi ir į amžinąją laimę. Tačiau tai nereiškia, kad misionieriai nekreipia dėmesio į aplinkos, kurioje jie dirba, laikinuosius poreikius. Todėl Bažnyčia, be sielovados organizavimo, deda visas pastangas, kad vietos gyventojai gautų medicininę priežiūrą, išsilavinimą, švarų vandenį, drabužius ir maistą. Misijos yra rūpinimasis visais žmogaus gyvenimo aspektais.
Kas eina pas astrologus,būrėjus ekstrasensus ir kitus ateities spėjikus , nusideda I Dievo įsakymui.
Jei tikiu Dievu, kuris mane myli ir kuris savo mylinčioje Apvaizdoje stebi mano gyvenimą, tai kodėl turėčiau bandyti sužinoti apie šį gyvenimą „iš anksto“ ir „savarankiškai“?
Bažnyčia moko, kad būrimas yra nesuderinamas su tikėjimu. Kodėl? Štai penkios konkrečios priežastys.
Biblijoje pasmerkta nuodėmė
Būrimas ir naudojimasis šia profesija besiverčiančių žmonių paslaugomis Biblijoje aiškiai vadinamas nuodėme, todėl yra smerkiamas ir įsakomas griežtai nubausti. Ir daug kur.
Pirmieji paminėjimai šia tema atsiranda jau Toroje, t. y. Penkiaknygėje tarp Dievo duotų įsakymų ir nuostatų išrinktajai tautai. Pavyzdžiui, mes skaitome: „ Nesikreipkite į dvasių šauklius ar pranašautojus . Nesitarkite su jais, kad kad per juos nesusiteptumėte“ (Kun 19, 31)
Tada būrimo nuodėmė pasirodo daugelyje kitų knygų. Jis visada minimas pagrindinių Izraelio nusižengimų, vedančių į tolimesnes nelaimes ir pralaimėjimus. Ir taip iš tikrųjų yra iki Šventojo Rašto pabaigos. Paskutinėje jo knygoje „Apokalipsė“ kalbama apie „raganius“ (terminas, apimantis daugybę magiškų praktikų), kaip tuos, kurie atsidurs už Naujosios Jeruzalės, sieros ir ugnies ežere.
Žmogus dėl akivaizdžių priežasčių nori bent bendrais bruožais žinoti jo laukiančią ateitį. Kodėl tada visame Biblijos tekste jos autoriai taip stipriai stigmatizuoja nuodėmę, kurios tendencija atrodo visiškai natūrali?
Paskutinis argumentas susijęs su mūsų dvasiniu saugumu. Įvairūs žyniai, ir būrėjai ant savo „kabineto“ sienų gali kabinti šventus paveikslus ir vėl ir vėl užsiminti apie religiją bei tikėjimą arba teigti, kad jų daugiau ar mažiau autentiški sugebėjimai yra „Dievo dovana“.
Jums nereikia ilgai ieškoti atsakymų.naudojimasis jų paslaugomis retai būna saugus ir niekada neduoda tikros naudos bei gero.
Pats galingiausias egzorcizmas išpažintis.Šv.komunija malonės būsenoje.
Namuose galima naudoti sakramentalijas,kunigo palaimintą vandenį egzorcizuotą druską,smilkalus ,smilkalai turi būti tik liturginiai.
Galima melstis Šv.arkangelo Mykolo malda.
Liturgijos šalininkai kartais kaltinami sureikšminantys rožinį . Bet ar tikrai taip? Visų pirma, turėtume žinoti keletą esminių skirtumų:
1. Brevijorius ir šv.Mišios Jie yra liturgijos, t.y .Šventosios Bažnyčios pamaldų, dalis, o rožinis yra privati ir populiari malda, nors neabejotinai ją giria ir rekomenduoja Bažnyčia. Na, liturginė malda yra absoliučiai viršesnė už privačią maldą. Tai du skirtingi dalykai. Tačiau šiuo pagrindu nereikėtų nuvertinti ir rožinio svarbos.
2. Liturgijos pasekėjai, kovoja su populiariu papročiu kalbėti Rožinį per Mišias, nes siekia, kad visi tikintieji kuo daugiau dalyvautų Šventosiose Mišiose. Auka, ir tai, žinoma, negali būti visiškai suderinta su visiškai kitokio pobūdžio maldos kalbėjimu. Šventosios Mišios yra auka ir veiksmas, o rožinis yra malda, derinama su meditacija. Tačiau kadangi pagrindinis rožinio turinys yra Viešpaties Jėzaus „gyvenimas, mirtis ir prisikėlimas“, taigi ir Kristaus atpirkimo darbas, esantis ir Šventosiose Mišiose, todėl ir rožinio kartojimas per šventas Mišias. tai taip pat gali būti siejama su tinkamu dalyvavimu Šventojoje Aukoje.
