Question

Garbė Jėzui Kristui nuo gimimo turiu negalia teko patirti patyčiu iš visai svetimu žmoniu mama nusižudė kaip buvo penki metukai man jau 29 metai aš neturiu draugų skaudžiausios patyčios yra iš artimuju mane vadindavo paralitiku invalidu gyvenimo klaida brolis viresnis daužė mušė ir vis sakydavo kad sunku su manimi broliui atėjo pauglystė ir tas brolis pradėjo mušti tėva nes brolis vieną dieną pasakė tėvui tu mus mušei kol mes maži buvom dabar aš tave mušiu taip ir išsipildė ir man nusibodo toks gyvenimas mes esam 3 aš tiesiog jau pavargau nuo tokio gyvenimo ir nuo 16 pasiprašiau pats savo noru į vaiku globos namus mane smerkė visaip vadino iškeikė linkėjo man mirties išvadino nuodvasa ir visaip kaip negražiai aš jaučiosi kaip šuniui penkta koja savo šeimoje na ir aš išgyvenau iki 18 metu vaiku namuoses ten buvo nuotabiai priėmė mane kaip sava mylėjo. Kai suėjo pilnametystė teko rinktis arba gryšti į savo šeima arba į globos namus na pagalvojau po to ką man teko patirti šeimoje pasirinkau globos namus. Čia jau gyvenu 10 per tuos 10 buvo atkurti santykiai su šeima jie yra šalti aš jaučuosi savo šemoje kaip šuniui penkta koja nes valgyt paduota daugiau jam nieko ir nereikia aš jaučiosi iki dabar nereikalingas gimsta vaikas sužinau paskutinis sesers vestuvės nekviečia sužinau paskutinis visas naujienas sužinau paskutins arba visai nesužinau bendravmas toks visa laika man pamokslauja kaip aš turiu gyventi jie puikiai supranta kad aš neatsikelsiu nuo invalido vežimėlio ir nenueisiu nieko nepadarysiu aš verkiu naktimis kad niekas nematytu aš kenčių Aš norėčiau paklausti ar yra ką nors pasakęs jėzus apie žmones gimusius su negalia gal Dievas yra ką nors sakęs nes aš apmasčiau savo gyvenima ir matau tik truputi gėrio ir daugiau kančios aš neį draugu neturiu, tikru neį žmonos neį vaikų niekada neturėsiu koks tikslas gyventi? iki 18 aš nežinojau pilnai kas yra bačnyčia ar juo labiau Jėzus Arba dievas tik po 18 pradėjau eiti bačnyčia nėra pas mane gylaus tikėjimo apmastau savo gyvenima ar nebūtu geriau pasistrakti iš jo koks tikslas gyventi kentėti aš prašau dievo su ašaromis kartais kad jis man parodytu mano gyvenimo tiksla- kelia bet jis negirdi arba aš nemoku klaust nieko neatsako Ačiū

Comments

Garbė Jėzui Kristui. Šio gyvenimo tikslas sutikti Jėzų. Per nuodėmę, per sužeidimą, per neteisingus pasirinkimus žmogus mato iškreiptą vaizdą. Tik Jėzus gali išgydyti. Pas Dievą klaidų nėra. Man daug atsakymų padeda rasti transliuojamos mišios iš Ruklos, Pakutuvėnų.

---

Mielas Jonai, pirmiausia, ką tau turiu pasakyti, tai, jog tu esi labai stiprios sielos žmogus.
Taip yra iš tikrųjų, tik, gal būt, tu to nesuvoki. Aš manau, jog tu nė neįsivaizduoji kaip tai suvokti, kad esi stiprios sielos.
Patikėk manimi, ne žmona ir ne vaikai tavo gyvenime yra svarbiausia.
Kad tau teko iškęsti smurtą, patyčias, ignoravimą, skausmą – visa tai yra jų problema ir toji jų problema yra labai labai didelė ir labai sunki problema. O problema yra ta, kad jie nemoka tavęs mylėti tokio, koks tu esi iš tikrųjų. Mylėti kitą, tokį koks yra kitas žmogus – pats svarbiausias, pats esminis dalykas iš visų, kiekvieno žmogaus gyvenime. Jonai, už meilę nieko nėra svarbiau. Nieko!
Neieškok atsakymų ar yra ką nors pasakęs Jėzus/Dievas apie gimusius su negalia. Neklausk atsakymų nei Jėzaus, nei Dievo – atsakymų jokių tikrai nebus, nes jų nedalina.
Visiškai nesvarbu ar tavo tikėjimas silpnas, stiprus, ar jokio – žinok ir nepamiršk, jog tu esi Dievui labai labai svarbus. Ypatingai svarbus! Todėl niekada net negalvok pasitraukti iš gyvenimo. Niekada! Jei sumanysi pasitraukti iš gyvenimo, tu padarysi milžinišką klaidą, dėl kurios vėliau labai gailėsiesi; norėsi viską grąžinti atgal, bet tai bus jau neįmanoma.
Žinoma, tu man gali paprieštarauti – "tai kodėl esu Dievo apleistas"?
Mielas Jonai, tu tikrai nesi nei pamirštas, nei apleistas. Žinok, kad tavo viduje – tavo sieloje yra Dievo dalelė, Dievo kibirkštis, kaip ir pas kiekvieną žmogų. Tik esmė tame, jog kai kurie žmonės tai jaučia, o daugelis to nė kiek nenutuokia.
Visas tavo gyvenimas (kaip ir kiekvieno žmogaus), iki pat pačių smulkiausių detalių yra, taip sakant, "užrašomas" ir kai tu pragyvensi visą savo gyvenimą, kai kažkada paliksi šį pasaulį ir peržengsi slenkstį į "anapus", tu pats visa tai pamatysi. Pamatysi koks tu buvai gyvenime iš tikrųjų kaip žmogus; pamatysi kiek džiaugsmo suteikei kitiems ir kiek skausmo patyrei pats. "Anapus" viską pamatysi objektyvios realybės, tiesos šviesoje. Tu pats pamatysi koks tu esi nuostabios ir stiprios sielos.
Tikslas tavo yra pragyventi visą šį savo gyvenimą tokį, koks jis yra. Kiekvienas žmogus privalo jį pragyventi tokį, koks jis yra. Ir nė kiek nepergyvenk. Jei kas skaudina, nekreipk dėmesio, savyje žinodamas, kad tas žmogus yra daug silpnesnis už tave.
Ar esi matęs multiplikacinį "Bjaurusis ančiukas"?
Mielas Jonai, niekada nepasiduok! :)
Didelės sėkmės tau!

---

Per amžius.Amen.
Stiprybės ir Dievo ramybės jums,gyvenimas kad ir koks sunkus būtų yra Dievo dovana,ir branginkime ją.
Evangelija (Mk 1, 29-39)
Jėzus gydo ligonius

Evangelijos žodžiai pagal šventąjį Morkų

Išėjęs iš sinagogos, Jėzus su Jokūbu ir Jonu atėjo į Simono ir Andriejaus namus. O Simono uošvė gulėjo karščiuojanti. Jie iš karto papasakojo Jam apie ją. Jis atėjo ir pakėlė ją, paėmė už rankos ir karščiavimas ją paliko. Ir ji jiems tarnavo.

Atėjus vakarui, saulei nusileidus, jie atnešė pas Jį visus ligonius ir apsėstuosius. ir visas miestas susirinko prie durų. Jis išgydė daugelį kenčiančių nuo įvairių ligų ir išvarė daug piktųjų dvasių, bet neleido piktosioms dvasioms kalbėti, nes jos pažinojo Jį.

Ryte, kai dar buvo tamsu, jis atsikėlė, išėjo, nuėjo į apleistą vietą ir ten meldėsi. Simonas ir jo bendražygiai nusekė paskui jį ir, radę jį, tarė: „Visi tavęs ieško“. Bet jis jiems pasakė: „Eikime kitur, į kaimyninius miestus, kad ir aš ten galėčiau pamokslauti, nes dėl to išėjau“.

Jis vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas jų sinagogose ir išvarydamas demonus.


Ryte, kai dar buvo tamsu, jis atsikėlė, išėjo ir nuėjo į apleistą vietą ir ten meldėsi. Tai labai svarbi šios dienos Evangelijos dalis. Jėzus eina melstis po to, kai išgydė tiek daug kenčiančių žmonių. Jis buvo taip arti kančios. Dabar jis priima juos maldoje prieš Tėvą. Kenčiantys yra Jėzaus maldos turinys. Jie yra Dieviškoje Jėzaus Širdyje. Taip pat jaučiu, kad savo gyvenimu esu paniręs į Jėzaus maldą, į Jo Dieviškąją Širdį. Jėzus nori būti šalia visų kurie kenčia. Jėzus pasilenkia virš žmogaus. Ši  Evangelija mums parodo šią tiesą. Tai visada yra meilės linkėjimas tiems, kurie kenčia. Evangelija mums taip pat parodo, kad Jėzus semiasi jėgų iš maldos, iš pokalbio su Tėvu.

Tai mums svarbi katechezė. Be to, mūsų palenkimas prieš kitus turėtų pasisemti galios iš maldos, iš pokalbių su Tėvu, tyloje. Evangelistas Šv. Morkus mums parodo Jėzaus šios dienos programą. Kiekvienam iš mūsų yra programa. Galime sakyti, kad ši Evangelija yra tokia programa mūsų kiekvienai dienai. Na, o išėjęs iš sinagogos, Jėzus atlieka gerumo darbus: išgydo uošvę šv. Petras, atlieka gerumo veiksmus visų ligonių ir apsėstų, įvairių ligų paliestų, atžvilgiu. Jėzus taip pat nustato tam tikrą tvarką. Pirmiausia jis lieka maldoje, yra sinagogoje, eina į apleistą vietą ir ten meldžiasi, tik tada seka gerumo darbai. Bažnyčios tėvai sakydavo: „Ad Patrem et ad fratrem“. Turi eiti pas Dievą Tėvą ir pas savo brolį, pas žmogų. Pirma, jūs turite pasisemti jėgų gerumo veiksmams iš Tėvo. Artimo meilė turi semtis stiprybės iš Tėvo, iš Tėvo Meilės. Artimo meilė be Tėvo Meilės gali pasimesti ir tapti tiesiog įprastu humanitarizmu. Reikia kontempliuoti Tėvą ir eiti su gerumo darbais kitam žmogui. Taigi Evangelija pateikia mums mūsų dienų programą, mūsų gyvenimo programą tam tikra tvarka: malda, kontempliacija ir gerumo darbai, socialinis veiksmas.
Melskitės už savo artimuosius prašydami gerojo Dievo kad išgydytų jų sužeistas širdis,atsivertimo malonės.
Jums linkiu stiprybės ir dvasios ramybės.