Krikštas (, lot. baptismus – „panardinimas“) yra pirmasis ir pagrindinis Bažnyčios sakramentas. Be išankstinio jo priėmimo neįmanoma pereiti prie kitų šešių krikščioniškojo gyvenimo sakramentų (Sutvirtinimo, Eucharistijos, atgailos ir sutaikinimo, ligonių sakramento, kunigystės ir santuokos).
Norint tinkamai teikti Krikšto sakramentą, būtina turėti keturis elementus : materiją, formą, kunigo intenciją ir nusiteikimą. Jei kurio nors iš jų trūksta, krikštas negalioja .
Krikšo formulė nurodo Šventosios Trejybės šaukimąsi. Trejybės formulė yra būtina šio sakramento galiojimui.
Vaiko atveju situacija yra kitokia: reikalingas bent vieno iš tėvų ar teisėto globėjo sutikimas ir yra pagrįsta viltis, kad vaikas bus auklėjamas katalikiškai. Jei tokios vilties nėra, „krikštas turi būti atidėtas pagal konkretaus įstatymo nuostatas, tėvams pranešus apie priežastį“ (Kan. 868). Kilus pavojui netekti gyvybės, „katalikų ar net nekatalikų tėvų vaikas (...) yra galiojančiai pakrikštytas, net ir prieš tėvų valią“.