Question

Laba diena,
Mane siaubingai kankina viena problema. Labai daznai mane aplanko netyros, gaslios mintys. Ir svarbiausia kad manes visiskai nebuna uzvaldes gaslumas, jauciuosi saugi nuo tu visu dalyku ir visiskai nenoriu ju daryti. Bet tos mintys tarytum isiskverbia i mane visiskai nesamoningai, visaip bandau jas isvaryti, sustabdyti, bet neiseina. Jauciuosi lyg kokia isprievartauta, netyra ir siaubingai nusikaltusi pries Dieva. Kazkoks kosmaras tuomet buna, labai sunku, kai taip vyksta ir dar pries savo pacio valia... Pasimeldziu Dievui, kad isvarytu tas mintis padeda, bet po kurio laiko jos vel sugrizta. Gal zinot, ka daryti, kad jas isvaryciau, nes taip gyventi darosi nebeimanoma. Labai dėkoju
Danielė

Answer 1

Mintys ir jausmai dažnai yra nekontroliuojami: ateina neinia iš kur ir neaišku, kodėl. Tačiau atsakingi esame ne už tai, ką patiriame: išgirstame, pamatome, pajaučiame, bet už tai, kokiems dalykams, juos pažinę, pažindami laisva valia pritariame. Todėl kokios bebūtų mintys: prieš tyrumą, artimo meilę, tikėjimą ar dar ką, savaime nėra nuodėmė, kol žmogus sąmoningai ir laisva valia joms nepritaria, nepalaiko, neskatina.

Todėl visų pirma nereikia jaustis kaltam, o žinoti, kad esi tyras prieš Dievą ir save, jei netinkamoms mintims nepritari ir jų nepalaikai. Kad tokių minčių būtų mažiau, pirmiausia galima stengtis suvokti, jog jos nėra svarbios, kad jų nenori. Suvokti, kad jos Jums svetimos, nereikalingos. Stengtis užimti galvą kitomis mintimis. Žinoma, greito ir lengvo recepto nėra, gyvename nešventame pasaulyje, kuriame yra ir nešventos informacijos, bat ačiū Dievui, kad mus sutepa vien tai, kas iš mūsų vidaus, iš širdies išeina, o ne tai, kas paliečia iš išorės.