Šventajame Rašte kalbama apie pranašiškus sapnus ir įvairius apreiškimus, pranešimus, perspėjimus per sapną, tačiau tuo pačiu nuolat perspėjama sapnų neaiškinti, jais netikėti. Tai daroma dėl pavojaus būti įtrauktiems į pavojų siekti bendravimo su dvasiomis ir iš to plaukiančiais padariniais. Todėl Bažnyčia sapnų niekada neaiškino ir jais nesirėmė. Šventajame Rašte minimus ir priupažįstamus pranašiškus sapnus šiandien galima būtų aiškinti kaip visus privačius pranešimus, stebuklus ar regėjimus: jų autentiškumas pripažįstamas gerokai vėliau, po visų išsipildymų, kai tampa aišku "iš vaisių", kad tai Dievo siųsta žinia.
Jūsų aprašytas sapnas psichologine prasme man labiausiai panašus į tam tikrą pasąmoninę nuostatą vengti blogio jėgų ir kitus apsaugoti. Jei moralinės nuostatos išryškėja pasąmoningai, pav. per sapnus, tai geras ženklas, kad jos priimtos vidiniai, iš tikrųjų. Žinoma, tai mano privati nuomonė.