Klausime rašoma, kad ligonis iki susirgimų išgerdavo ir sirgdamas t.p. išgeria, bet, jeigu riekia jį slaugyti, greičiausiai pats be pagalbos nevaikšto ir alkoholio nenusiperka [kažkas turi atnešt}. Ar atnešantis alkoholio žmogus daro nuodėmę? Jei tai daro jo žmona, vaikas ar kitas salugantis asmuo dėl to, kad negavęs alkoholio ligonis būna labai piktas, visai nemiega, sunkiai kenčia kitus nutraukimo metu pasireiškiančius pojūčius, ir alkoholis nešamas tam, kad slaugančiajam būtų lengviau slaugyt, ir jis, ir ligonis galėtų išsimiegot, o alkoholio vartojimas pablogina pagrindinės ligos eigą, po išgėrimų riekia važiuot į ligoninę? Ar geriau šiuo atveju duoti raminamuosius vaistus, kurie taip pat sukelia priklausomybę, turi kartais sunkų pašalinį poveikį, bet pagrindinės ligos nepablogina, kainuoja galbūt daugiau nei alkoholis, didelės naudos { išskyrus gaunamą dėl raminamojo poveikio} neturi?