„Kokios maldos, kokie mano žingsniai padėtų jam ištrūkti iš savanaudiškumo ir piktybės gniaužtų?“
•Visų pirma, tai jau mūsų, šventųjų, žmogiškieji norai „skubos tvarka“ visus pastatyti (atgal) į savo vietas ir kad jie elgtųsi taip, kaip mes norime. Norime būti kitų žmonių viešpačiais, nors liaudis jau nuo seno yra apibendrinusi „nėra namų be dūmų“, „ką pasėsi – nupjausi“. Tokiose situacijose kalto vieno paprastai nebūna... Viešpats viską mato ir žino, ir įvykių neskubina... Jis Teisingasis Teisėjas! Gal tam žmogui Viešpats yra sustatęs kitą „pasitaisymo“ planą, gal tas „nusidėjėlis“ turi subręsi, o tam reikia laiko... nepamirškime savo maldose „bet teęsie Tavo valia“. Kiekvienas turime atsiversti, ir to nepamiršti... Neveltui gi Jonas Krikštitojas mus vaizdžiai įspėja: „Pamatęs daug fariziejų ir sadukiejų, einančių krikštytis, Jonas juos barė: „Angių išperos, kas jus pamokė bėgti nuo besiartinančios rūstybės? Duokite tikrų atsivertimo vaisių!“