Question

Mirė mano tėtis ir dabar labai didelis pyktis ant Dievo, kad jis taip mane nubaudė ir pasiėmė man brangiausia žmogų, kuris taip pat džiaugėsi gyvenimu. Esu pikta,nusivylusi gyvenimu ir Dievu. Ar tai nuodėmė?

Comments

Raudų 3:37 Kieno įsakas buvo kada nors įvykdytas,
jei VIEŠPATS nebuvo to norėjęs?
38 Argi ne iš Aukščiausiojo valios ateina tai,
ką atneša nelaimės ir laimė?
39 Kodėl tad žmogus, kol gyvas,
skundžiasi dėl bausmės už savo nuodėmes?
40 Ištirkime ir patikrinkime savo kelius,
grįžkime pas VIEŠPATĮ!

Už viską reikia dėkoti Dievui, juk jis stovi už viso to, kas vyksta žemėje. Jeigu Jus nubaudė, tai nubaudė ne už nieką, o to nusipelnėte. Argi gali baudžiamasis teisme pasirinkti sau bausmę? Argi paties nusidėjelio pasirinkta bausmė bus tokia pati veiksminga? Tad nesiskųskite dėl bausmės. Vietoj to, ištirkite ir patikrinkite savo kelius, jeigu nuklydote, grįžkite pas Viešpatį, mylėkite Jį ir laikykitės Jo nurodymų.

---

Manau, kad geriau negalvoti apie tai kaip apie bausmę, o tiesiog kaip apie valią Dievo, kuris trokšta jums tik paties didžiausio gėrio (net jei dabar sunku tuo patikėti). Tik dabar tos valios negalit suprasti, ir tai visiškai normalu. Noras pykti ir nusivylimas gyvenimu irgi normalu šioje situacijoje... Kalbėkit apie visa tai su Dievu, galit net ginčytis ir diskutuoti, tik nepamirškit, kad Jis be krašto jus myli ir viską dėl jūsų padarytų (tiksliau, jau padarė - atidavė Pats Save).

Melskitės už tėčio sielą, kad dabar jis džiaugtųsi gyvenimu nebe čia, o Danguje. Mirtis jus tik laikinai atskyrė.

P.S. Rekomenduoju paskaityti Jobo knygą (Šv. Rašte).

---

Gali būti bausmė, gali būti išbandymas. Čia vienas Dievas težino. Be to, atsargiau su Dievo meile, Ferrum. Negalite taip užtikrintai sakyti, kad Dievas vieną ar kitą asmenį myli. Žinau, yra pasklidęs po pasaulį teiginys, kad Dievas myli visus iki vieno, nesvarbu, kaip žmogus gyvena, ar tiki Dievu ar netiki, ar doras žmogus, ar nedoras. Bet to nėra biblijoje. Anaiptol, yra labai konkrečiai nurodyta, kokius žmones Dievas myli - Tuos, kurie Dievo pagarbiai bijo, nes tokie žmonės iš pagarbios baimės seks Dievo keliais, ir nenorės daryti to, kas bjauru Dievo akyse.

O nedorėlių, vaidmainių Dievas ne tai, kad nemyli, bet ir nekenčia.

Ps 5:5 Juk tu esi Dievas, kuris nekenčia to, kas nedora;
pikta pas tave nevieši.
6 Kas puikuojasi, negali iškęsti tavo žvilgsnio;
tu neapkenti visų nedorėlių.
7 Melagiams tu leidi pražūti;
VIEŠPATS bjaurisi žudikais ir išdavikais.

„Dievas kasdien rūstinasi ant nedorėlių“ (Ps 7, 11).

Ps 11:5 VIEŠPATS ištiria teisųjį ir nedorėlį, –
kas mėgsta smurtą, iš visos širdies to nekenčia.
6 Ant nedorėlių jis siųs žarijų ir sieros lietų,
svilinanti vėtra bus jiems skirta taurė.

Pat 11:20 VIEŠPATS bjaurisi suktos širdies žmogumi,
o tie, kurių elgesys be priekaišto, jam patinka.

Išminties 14:9 Juk Dievui lygiai šlykštūs
ir nedoras žmogus, ir jo nedorumas.
10 Kas žmogaus padaryta, bus nubausta drauge su žmogumi,
kuris tai padarė.
11 Užtat dieviškas teismas užklups ir pagonių dievus,
nes, kad ir būdami dalis Dievo kūrinijos,
jie yra tapę pasibjaurėjimu,
pinklėmis žmonių sieloms
ir spąstais kvailųjų kojoms.

Siūlyčiau Ferrum pakeisti teiginį, ir kitiems žmonėms sakyti ne tą, kad Dievas juos myli, bet kad Dievas juos MYLĖS, jeigu tie žmonės eis Dievo keliais, žinos Dievo žodį, klausys jo, mokysis iš jo ir t.t. Jūs negalite matyti žmogaus širdies, ar jis doras ar ne, tad sakyti žmogui, kad Dievas jį šiuo metu myli nederėtų, nes gali būti ir priešingai.

Taip pat susilaikykite nuo teigimo, kad žmogus po mirties pateko į Dangų. Jūs juk nežinote, kaip tas žmogus gyveno, o nedorėlių Dievas pas save neima. Jiems skirta kita vieta ir Jūs puikiai tą žinote. Tai geriausia būtų iš viso nespėlioti.

---

Nesutinku su jumis, Tomai.

Visų pirma, nerašiau, kad Lauros tėtis pateko į Dangų - rašiau, kad melstųsi už jį, idant patektų į Dangų. Aišku, kad tik Dievas žino, kaip tas žmogus gyveno ir kur dabar jo siela, bet malda, tikiu, gali labai daug.

Antra, tikrai nemanau, kad teisingiau būtų sakyti, jog kažką Dievas MYLĖS, kai jis darys tą ar aną. Taip, aš neabejoju, kad Dievas myli visus iki vieno, kad ir kaip jie gyvena, elgiasi, tiki Juo ar netiki. Dievo meilės nereikia užsitarnauti. Beje, yra toks  pasakymas: ne Dievas mane myli dėl to, kad esu geras, bet GALIU būti geras dėl to, kad Dievas mane myli (gaila, nepamenu autoriaus). Dievo meilė visada eina pirmiau.

Vis tik manau, kad suprantu, ką jūs turit omeny, kalbėdamas apie nedorus žmones. Sakyčiau, kad čia labiau kalba eina ne apie nemeilę / meilę, o apie bjaurėjimąsi / gėrėjimąsi kažkieno darbais. Tai du skirtingi dalykai, kadangi žmogų galima labai mylėti, net jei šlykštiesi tuo, ką jis daro (pagalvokit apie tai, kad tėvai įprastai vis tiek myli savo vaikus, net jei šie smarkiai "prisidirba"). Žinoma, sutinku, kad turim elgtis taip, kaip Jis iš mūsų trokšta, tada Jam bus mieli mūsų darbai. Bet myli Jis mus visada.

Apie meilę kiekvienam, mano galva, kalba Jėzaus įsikūnijimas, gyvenimas, mirtis ir prisikėlimas. Taigi visas Naujasis Testamentas yra apie Dievo meilę kiekvienam.

---

Nors dar norėčiau padiskutuoti remdamasis šventuoju raštu, bet gal geriau palikime šią temą - Laura gedi artimo, tad geriau nediskutuoti konfliktiniais klausimais.

Tik tiek dar pasakysiu - biblijoje, taip pat ir orginaliuose hebrajų kalbos raštuose skiriamos šios dvi atskiros sąvokų poros - gerėjimasis ir bjaurėjimasis bei meilė ir neapykanta. Tad nederėtų teigti, jog nėra neapykantos nedorėliams, jeigu biblija sako, kad yra. Tai tiek...

Answer 1

Nusivylimas ir piktumas Jūsų atveju nebūtinai savaime turėtų būti nuodėmė, tačiau gali kildinti kitas nuodėmes: vengimą daryti gerą, nejautrumą žmonėms, neklusnumą ir panašius dalykus. Svarbiausia, kad toks nusivylimas ir pyktis yra didelė klaida, kurią reikia stengtis ištaisyti. Gyvenimo kančios ir netekimai neturėtų naikinti žmogaus gerumo, tikėjimo ir vienybės su Dievu bei žmonėmis. Tokiais atvejais žmogus nuskursta savo vidumi, nukenčia pats jo žmogiškumas, jis lieka kančios nugalėtu. Reikėtų prašyti iš to paties Dievo suraminimo, prasmės pajautimo ir gerumo.