Garbė Jėzui Kristui. Jau kuris laikas draugauju su vaikinu, kuris yra užsienietis. Išdraugavom pakankamai laiko, kad jau planuotume vestuves ir poto persikelti gyventi į jo svečią šalį. Bėda ta, jog aš augau tik su mama ir seneliais. Seneliai, būkime atviri, amžinai negyvens. Aš būsiu už beveik tūkstančio kilomentrų, o mano mama sens viena. Ji neturi gyvenimo draugo, net artimų draugų (jau dabar stipriai meldžiu jai draugo/draugės), reiškia ji būtų visiškai viena. Savo šalies ji tikrai nepaliks. Taigi, ji visą pensijos laiką praleis viena ir ši mintis mane žudo. Žinau, aš turiu kurti ir savo asmeninį gyvenimą, bet negaliu palikti ir mamos, kuri dėl manęs daug ką padarė. Žinoma ji nebuvo tobula, nemažai pykomės, bet ji vienintelė mano šeima. Prašau patarimo, kaip man suderinti gyvenimą užsienyje neapleidžiant mamos? Ačiū