Kančios, ypač nekaltos kančios, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, buvo svarstoma amžiais ir aiškaus, logiško atsakymo nesurasta. Bažnyčia moko, kad bendrąja prasme kančios priežastimi yra nuodėmė, tačiau muša vienas, o kenčia kitas, dažnai iš viso neįmanoma atsekti priežastinių saitų. Kaip bebūtų, kančia šiame gyvenime praktiškai neišvengiama, o Dievas yra teisingas ir gailestingas. Teoriškai, teoogiškai ir filosofiškai būtų galima be pabaigos svarstyti ir diskutuoti, tačiau konkretaus žmogaus praktikoje yra konkretūs pasirinkimai: būti kančios priežastimi, arba būti jos mažintoju, gydytoju ir guodėju. Tokiu keliu pasuko Kristus, pats pasirinkdamas kančios kelią.
Ar Dievas galėjo kitaip sukurti pasaulį? Tikriausiai galėjo, bet mums šis pasaulis yra vienintelis, jame sutinkame kančią, tačiau turime ir Dievo parodytą išgelbėjimo kelią.
Dėl šauktinių kariuomenės - išvardijote kai kurias kančias, kurios Jums gresia, jei leisitės priverčiamas prisiimti pareigą 9 mėnesius pasimokyti ginti Tėvynę, kurioje daugelis žmonių iš viso tokios pareigos atlikti negalėtų. Jei kažkas kitas neužsikraus Jums gresiančios naštos, tada tikrai gali ateiti svetimieji, atimti iš Jūsų ir visų darbus, atlyginimus, namus ir santaupas, ir dar priversti dainomis juos šlovinti. O jei nuo svetimų agresorių kiltų vaikų ir kitų nekaltųjų kančios,vėl Dievas, kurio nekaltinate, būtų kaltas? Ar ir Jūsų baimė prarasti dabartinį ir ieškoti kito darbo?
