Stengsiuos kompetetingiau pakomentuoti: Kiekvienas infošaltinis yra gero ir blogo infomišinys. Iš kiekvieno infošaltinio vieni randa gera kiti bloga priklauso nuo kompetencijos, požiūrio, suvokimo lygio. "Kiekvienas sprendžia pagal savo supratimą" Kompetetingas nesaliskas mano komentaras - tas, kuris leistų tiems, kas jį skaitys, gauti grynesnę informaciją, kad pagal nuosavą supratimą susikurtų teisingesnį savo požiūrį į egzistuojančius dėsningumus, pasaulėžiūrą praplėstų akiratį. Kazkas Jono knyga skaite nusivaziavo, kazkas susitvarke. Kazkas šv rašta skaite ir prašviesejo siela, O KAZKAS galbut issibade nusidet skatinancias akis ir pardave visa turta ir pinigus isdalijo vargsams po to nebegyveno. Visko buvo istorijoje.
NE TEISDAMI Joną ar koki kuniga NE lygindami, kuris už kurį geriau)o skaitydami straipsnį siektų išprotauti o ne išprotėti. Bažnyčios atstovai mėgsta daug slėpinių, neapibrėžtumų nes taip patogiau galima vienaip ar kitaip interpretuoti informaciją, dogmas itakoti visuomenės dalį, daryti savo įtaką, pritraukt daugiau žmonių arčiau savęs. Atgaila Jei atgaila (išpažintis) visiškai nepriklauso nuo jokių kunigo savybių. Tai išpažintis kaip atgailos dalis būtų galima į tuščią klausyklą ar joje galėtų būti bet kas. Rimčiau kalbant jei didesnė nuodėmė tiesiogiai paciam atgailaujant Dievui ryšys neatsikuria CIA IR YRA ESME . TAI TIK su tarpininku atgailaujant išpažintimi siekiama susigražinti tai kas prarasta. Čia praktiškai Dievui dviese prašo atleidimo, taigi bent vienas negali būti tamsoje. Kitaip "aklas veda aklą ir abu į duobę" Neteiskim kunigų geriau prieš išpažintį ir jiems palinkėkim Dievo palaimos ir eikim išpažinties. Nuodėmė Nuodėmė iš tikro kelias į daugelį gyvenimo nuopuolių ir ligų, tačiau kaip su šventaisiais: Nepamirškim šventieji irgi žmonės su visom žmoniškom bėdom atsakysiu realiom 2 prielaidom: 1 Gal būt egzistuoja labai nedidelei daliai šventųjų kiti mums dvasiškai nesuprasti dėsningumai kaip ir Všp. Jėzaus Kristaus atveju.... 2 Labiau tikėtina tai, kad tada kaip ir dabar daugelis šventųjų nors ir daug meldėsi, Dievo valios giliau nepažino, neatrado savęs nei vienuolyne, nei gyvenime. Padarydavo NUODĖMIŲ daugiausia mintimis, jausmais, vienokia ar kitokia graužatim dėl netobulo pasaulio, dėl vienatvės dėl tokio gyvenimo vėl nekontroliuojamų minčių lavina, per tokias būsenas ir nuodėmes atsiveria šventuosius gimdžiusių tėvų protėvių suvoktų nesuvoktų nuodėmių kalnai kyla dvasinė įtampa toliau visom nepagydomom ligom atviri keliai . . . Ir visos sąlygos vėžiui Gilinkimės į Jėzaus Kristaus mokymą per Šv raštą bet turėkim 21 amžiuje per žinias gilesnį jo supratimą. Ir viskas bus tvarkoj. VISIEMS visko pacio geriausio