Question

Klausimas buvo apie šitą seselės Faustinos dienoraščio ištrauką:
Pagerbiantiems šį paveikslą Jėzus pažadėjo ypatingų malonių: „Pažadu, kad žmogus, kuris gerbs šį paveikslą, nežus. Taip pat pažadu jam pergalę prieš jo priešą jau čia, žemėje, o ypač mirties valandą. Aš pats apginsiu jį kaip savo paties garbę“. Be to, „apginsiu miestus ir namus, kuriuose bus gerbiamas mano (Gailestingumo) paveikslas, ir apginsiu žmones, kurie gerbs jį ir pasitikės mano gailestingumu“
Tai vis dėlto, ar tai tinka abiems paveikslams?
Nenuklyskit su pamokymais apie stabmeldystės smarves ir pigios malonės paieškas. Atsakykite konkrečiai. Ačiū

Answer 1

Nesutinku, kad nuklydau. Jei neturėsim katalikiškos sampratos apie paveikslų kultą, tai užsiknisim tarp tų paveikslų ir pamesim iš akių gyvąjį Dievą.

Na, o į Jūsų šį sukonkretintą klausimą galėč tik pasakyt savo nuomonę: manau, kad turėtų būti platinamas tas paveikslas, kuris buvo nutapytas s. Faustinos priežiūroje. Tačiau tas kitas vis tik liudija s. Faustinos klusnumą vyresniajai. Kas yra labai svarbu įvertinant jos patirtų apsireiškimų tikrumą, nes šėtonas veda į nepaklusnumą, o Dievo Dvasia į klusnumą. Dažnai būna, kai žmonės, pasidavę visokiems pseudo apsireiškimams pradeda nurodinėt bažnytinei vyresnybei, kaip ką daryt ir pan. Istorija su tuo antruoju paveikslu kitokia. Tačiau aš asmeniškai esu už originalą :)