Garbė Jėzui Kristui.
Esu krikštyta, bet nepriėjusi pirmosios išpažinties, nors man jau virš 50 metų. Į bažnyčią užeiti patinka, bet mišiose dalyvaudavau, tik esant reikalui, dažniausiai laidojimo apeigų metu. Labai neseniai palaidojau mamą, kuri jau daugelį metų nebuvo praktikuojanti katalikė, nors buvo kilusi iš religingos šeimos, susituokusi bažnyčioje. Buvome kalbėjęsi, kaip ją reikėtų laidoti. Sakėsi, kad be bažnyčios. Dieną prieš mirtį buvo lyg ir išreiškusi abejonę dėl kunigo, bet aš nesureagavau. Sakė, kad kunigui išpažinti nuodėmes jai trūktų jėgų, nuskambėjo abejonė, kad gal nekviesti, nes būtų teisingiau mirti taip, kaip gyvenusi. Mirtis užklupo gana netikėtai, nusilpo ir mirė per 5 dienų... Mamą labai mylėjau, buvome labai artimos. Buvo be galo sąžininga moteris.
Palaidojau be kunigo, giesmių ir kryžiaus ženklo. Bet likus valandai iki karsto uždarymo, pajutau, kad pasielgiau neteisingai. Dabar labai save kaltinu ir nerandu vietos. Ar galima nors ką atitaisyti? Labai prašau, patarkite, ką galėčiau padaryti. Nuojauta sako, kad turėčiau kažko imtis. Ar nors kiek padės, jei užsakysiu mišias? Kaip turėčiau elgtis dėl keturnedėlio ir mirties metinių? Būčiau labai dėkinga, jeigu pagelbėtumėte.