Sveiki,
šeimoje iškilo ginčas, ar galima save vadinti krikščionimi tik dėl to, kad esi priėmęs krikšto sakramentą. Kūdikystėje vaikas negali pasirinkti, ar nori būti pakrikštytas, tačiau jis vėliau renkasi, kaip gyventi toliau - tikint Dievu ar ne. Jei pakrikštytas žmogus tiki "kažkuo" (visata, likimu, aukštesne jėga), kartais nueina į bažnyčią kaip į šventą nusiraminimo vietą, bet nesiremia Biblija ir nesieja savo tikėjimo su Jėzaus Kristaus mokymu - ar jis vis dar gali įvardinti save kaip krikščionį? Ir jei Dievu nėra tikima, ar tokie dalykai kaip lankymasis mišiose, krikščioniškos maldos prie kapo, vestuvės bažnyčioje, vaiko krikštijimas, nėra savęs ir religinės bendruomenės apgaudinėjimas?
Ačiū už atsakymą.