Question

sveiki, pastaraisiais menesiais( ne visa laika)o gal net daugiau nesuprantu tiesiog ka man daryti del savo tolesnio dvasinio plano. As esu daug nusidejus. Ir kazkaip seniau buvo noras eiti ispazinties atgailauti, o dabar tokio noro nera nors ir suprantu , kad kitos iseities nera , kad kitaip pas Dieva negrisiu, bet vistiek kazko tarsi truksta atgailai pradet.Nezinau galbut sudetingiausia tai ,jog as jokio tikro rysio su Juo neturejau nei vaikystei, nei dabar. As Dievo nepazistu, bet visdelto as jau Ji spejau izeisti.Kartais atrodo jog apskritai nuo pat pirmos gyvenimo dienos as jau  Ji izeidziau ir nebuvo ne vienos dienos, kad as buciau Jo maloneje. Nors zinau jog taip buvo tik tada buvau maza ne nereipiau i tai demesio. Kartais atrodo, jog kam cia gyvent. Nors man svarbus asmuo sake , kad reikia gyvent ir dziaugtis- esi sveika, tau sekasi ir gyvenk toliau nesigilindama i kitas materijas(sake taip panasiai tiksliai negaliu parasyt).As nesakau ,kad sveikata nera geras ar nereikalingas dalykas. Bet reikalingiausio dalyko as neturiu- neturiu Jo
 malones.Ka man reiskia laikini dalykai pries amzinus- as tai suprantu. Bet

nesuprantu, kaip man pas Ji grizti? Kai tiek pridarius as visokiu nuodemiu kodel jis man turi atleisti? juk Jis tikriausiai taip pat manes nepazista?

Answer 1

Patiriate vieną iš populiariausių gundymų: "esi per silpna, per bloga, neverta eiti pas Dievą, todėl jokiu būdu neik, nieko neišeis". Pradedate nuo to, kad esate daug nusidėjusi, o paskui sakote, kad nejaučiate noro grįžti prie Dievo, ypač kai tai susiję su išpažintimi ir kitais nemaloniais dalykais. ko gero Jus, kaip daugelį, į nuodėmes atvedė ėjimas paskui savo norus, jų neprotingas tenkinimas, neklausymas proto ir išminties balso, gal ir žmonių, kurie iš tikrųjų Jus myli. Taigi, kliovimasis norais, jausmais, nuotaikomis į gėrį neveda. Netenka stebėtis, kad ir į sugrįžimą prie Dievo norai neatves, būtų tuščias jų laukimas. Pasikliaukite protu, išmintimi ir tikėjimu, tuo Dievo artumo troškimu, kurio iš prigimties jokia nuodėmių istorija išnaikinti negali. Prie Dievo reikia artintis, tada jo meilė tikrai pajusite. Jokios žmonių nuodėmės negali panaikinti Dievo meilės, kvaila būtų įsivaizdinti. O gal būt po sunkios valandėlės Jūsų laukia nuostabi meilės istorija, kurią su pagarba šviesiausi žmonės mini jau virš 2000 metų? (Lk 7, 36-50)