Apaštalų darbuose skaičiau atidžiai 14 -ą skyrių ir neradau jokių užuominų apie šabą. Dar labiau neradau 44 eilutės.
Pagalvokite, o kur gi Paulius ras žydus šeštadienį ir taip galėtų kalbėti apie Jėzų Kristų, jei ne sinagogoje. Beje ir pats Paulius buvo žydas dargi fariziejus, tad todėl ir erzino žydus jo moklsas, kaip Paulius būdamas žydas - fariziejus gali kalbėti apie tą Jėzų. Jus pacituojate eilutę, kur pamatote žodį "šabas" o toliau necituojate, kas vyksta, kai Paulius kalba žydams sinagogoje. Cituoju Apd 17, 4-5: "4 Kai kurie iš jų įtikėjo ir prisidėjo prie Pauliaus ir Silo, taip pat daugybė dievobaimingų graikų ir nemaža aukštos kilmės moterų.
5 Žydus pagavo pavydas. Surinkę iš gatvės piktų žmonių, jie sukurstė minią ir sukėlė mieste sąmyšį. Paskui patraukė prie Jãsono namų ir ten ėmė ieškoti Pauliaus ir Silo, norėdami išduoti minios teismui." Pauliaus tikslas laimėti žydus Kristui, todėl jis eina pas juos per šabą į sinagogą.
Dėl Mt 24, 20 ir vėl ištraukta iš konteksto.
Iš kantrybės nevedat, bet esate per daug fariziejiškas... Bandote "sugauti" Bažnyčios mokymą ar mane patį, kaip gyvenantį kažkokiose klaidose, neaiškiose ir iškraipytose Biblijos interpretacijose. Gal pradėkite klausti, kodėl mes kunigai neliepiame žmonėms išsilupti akių, nusikirsti, rankų ar kojų kai pastarieji mus verčia nusidėti juk Jėzus Biblijoje tai liepė. Ar esate pasirengęs taip pasielgti su savo kūnu? Juk tai būtų tiesioginė Biblijos interpetacija. :) :)