Question

Sveiki,

atlikau išpažintį po keliolikos metų pertraukos. Manau įvykdžiau visas 5 geros išpažinties sąlygas. Nieko nenuslėpiau, išrišimą gavau, skirtą atgailą atlikau, tačiau jaučiuosi nevertas Viešpaties atleidimo. Man nė truputėlio nepalengvėjo. Gal aš perdegiau? Išpažinčiai ruošiausi ilgai, daug meldžiausi ir dar iki jos gerokai save „nuplakiau“ už savo padarytas praeities klaidas. Vis dar jaučiuosi kaltas už tai, kad buvau nuo Jo nusigręžęs visą savo gyvenimą.

Answer 1

Tomai, sveikas sugrįžęs "namo". Jūsų jausmai ne iš Dievo, bet suprantami. Juk ilgai gyvenote nuodėmėje. Bet turėkite tikėjimą, kad kunigo suteiktas išrišimas nesuteikia Jums teisės save niekinti ir vėl priminti ką Jėzus anuomet ant kryžiaus Jums atleido ir tai Jūs visu savimi išgyvenote per paskutinę savo išpažintį. 

Nuodėmių padariniai gali Jus lydėti ir visą likusį gyvenimą, bet sutikite už blogus darbus mes taip pat turime atsakyti. Tačiau tikėjimas kad esate sutaikytas su Dievu, Bažnyčia ir savimi tegul ima viršų. 

Tomai, atsimerkite, ir patikėkite pagaliau. Jus pasaulyje už dalykus kurių pridirbote būtumėte gavęs tokią bausmę, kad oi. O štai finaliniai nuodėmklausio žodžiai: AŠ TAVE IŠRIŠU IŠ TAVO NUODĖMIŲ, VARDAN DIEVO TĖVO IR SŪNAUS IR ŠVENTOSIOS DVASIOS. TAVO NUODĖMĖS TAU ATLEISTOS, EIK RAMYBĖJE. BŪTENT RAMYBĖJE!!!!!

Kaip aš Jumis džiaugiuosi ir dėkoju šią akimirką Dievui, kad Jis sudaužė Jūsų puikybę, baimę, kad visada Jūsų laukė, ypač tos dienos, kai Jūs, kaip tas evangelinis sūnus plaidūnas pareisite namo. 

Tomai, su Jėzumi tik į priekį!!!!!