Sveiki, mane kankina toks klausimas... daugelį metų kankinausi su viena didele priklausomybe - masturbacija. Po vienų svarbių rekolekcijų, kurios pakeitė mano gyvenimą pradėjau aršiai kovoti su šia nuodėme. Aišku, pasitaikydavo silpnumo momentų, kai nebeiškęsdavau, bet tada atsiprašydavau Dievo, ir nuoširdžiai gailėdavausi. Žinoma eidavau išpažinties. Bet kunigui sakydavau, kad nusidėjau „neskaisčiomis mintimis, darbais ir veiksmais...“ ar tikslus neįvardinimas, kad masturbavausi, nereiškia jog neišsakiau šios nuodėmės ir ji šventvagiška?