Mūsų santuokoje nuo pat pradžių nesutarimus sukėlė vyro tėvai ,kurie manęs nepriima kaip marčios, jiems netinka mano išvaizda, kad esu apkūni. Jiems nepatinka tai , kad stengiuosi artėti prie Dievo jie mane dėl to išjuokė.Jiems netinka niekas kas susiję su manimi. Jie manęs nesupranta.
Vyras palaiko savo tėvus , o man jis nesuteikia laimės dvasinės , nei kūniškos, jis nustojo bendrauti su manimi kaip su savo žmona dėl man nesuprantamų priežasčių.
Kaip man su juo elgtis, nes jaučiuosi nelaiminga ir nelaisva dvasiškai, naktimis meldžiuosi ir nežinau kaip toliau elgtis , kad nenuvilčiau Dievo, juk tekėjau laisva valia ir Dievui duoto pažado nenoriu laužyti.Priesaika man daug ką reiškia. Su vyru mes tarsi svetimi, esame praradę kūdikį, nes aš persileidau, kai vyro mama man į gėrimą įdėjo kažkokių vaistų, kad nebūčiau pikta ant vyro, kai jis man trenkė su ranka į pilvą. Kaip pasielgti man, kaip gyventi toliau, kad būtume visi laimingi?...Tai mano antra santuoka, nes pirmas vyras nenorėjo susilaukti vaikų, o šito aš nesuprantu.