Question

Nuo vaikystės buvau auklėjama tikėjimo Dievu, nenusiženkti jo įsakymams.
Tikrai tikėjau ir stengiausi gyventi dorai, sąžiningai, mylėdama, užjausdama, padėdama, viską visiems atleisdama. Meldžiausi ir dėkojau Dievui už viską.
Sau meldžiau tik stiprybės, nes man jos reikėjo labai didelės. Kuo daugiau meldžiausi - tuo juodesnis darėsi mano gyvenimas, tuo daugiau jame neteisybės. Ar tai Dievo bausmė? Netinkamas mano tikėjimas? Paaiškinkite man, nes aš jau imu abejoti bet kokia teisybe.

Answer 1

Na jei sekate Kristumi, tikėtina, kad tamsių gyvenimo periodų tikrai buvo yra ir bus.Krikščionybė ne nuopelnų religija. Kristus aiškiai įspėjo, jog persekiojo mane, persekios ir jus. Tad jokios bausmės čia nėra. Dėkokite Dievui, kad galite būti ir Kristaus kryžiaus dalininke. Šiandien, kai atsakau Jums į Jūsų klausimą yra Visų Šventųjų iškilmės vakaras. Ir šios iškilmės Evangelijoje yra tokie Jėzaus žodžiai:

"Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje".

Tad linkiu nebijoti tikėjimo tamsių dienų. Palaimintoji Motina Teresė, kuria taip žavimės, paisrodo, nematė jokios prasmės savo darbuose, o žavimės ir aikčiojame nuo jos pasisakymų ir atliktų darbų. Tik nepalikit Jėzaus. Ir išlikite tvirta tikėjime. Kalbėkitės apie savo sunkumus su kunigu per išpažintį. Patirkite sustiprinimą ir paguodą.