Question

Visa gyvenimą tikėjau dievų. Buvau nuo mažumės mokyta melstis ir tikėti. Taip ir dariau iki šiol. Stengiausi gyventi teisingai. Kiekviena vakarą nuozirdziai meldžiausi. Ir atėjo toji diena kai pastojau. Vaikas planuotas ir ilgai lauktas. Bet atsitiko taip kad Dievas atime ji iš mūsų ir pasiėmė pas save vos gimusi. Vis klausiu savęs už ką mum taip? Ką blogo reikia padaryt gyvenime kad tevam reiktu iskest tokias kančias? Kodėl dievas atima vaikus kurie dar nėra nieko blogo padarė?

Answer 1

Su visa pagarba Jūsų skausmui tenka priminti, kad gyvybė nėra nei tėvų nuosavybė, nei kažkas jų sukurto, o Dievo dovana. Tėvai tik bendradarbiauja Dievo kūryboje, patys nežinodami, ar ką tik jau pradėjo vaikelį, ar dar ne, berniuką ar mergaitę, kokio temperamento, gabumų ir visa kita. Tėvai tik laikui atėjus tą vaikelį išvysta, susipažįsta, padeda jam išaugti, įgyti visa, ko reikia gyvenimui ir turi paleisti, išsiskirti. Išlaukti, išnešioti ir išvysti gimusį vaikelį jau yra didelė Dievo dovana, deja, Jūsų šeimoje trukusi daug trumpiau, nei įprasta. Jeigu žmogus būtų Dievui ką nors davęs, tai žinotų, kiek ir ko šis jam skolingas, galėtų reikalauti ir kaltinti. Tačiau galime tik prašyti ir dėkoti.