Mūsų raštijos paveldą (XVI–XVIII a.) sudaro verstinė ir originali įvairių konfesijų (liuteronų, kalvinistų, katalikų) religinė literatūra, įskaitant ir įvairių konfesijų Šventojo Rašto vertimus. Norėjau paklausti, ar tiriant juos filologiniu požiūriu (tekstologiniu, kalbiniu, rengiant jų mokslinius kritinius leidimus) nenusižengiama katalikų tikėjimui?