Patirti ber kokį jausmą, šiuo atveju tai meilė kunigui, nėra nuodėmė savaime. Tik tada, kai tą jausmą žmogus sąmoningai priima ir palaiko, kyla nuodėmė. Jeigu apie savo jausmą kunigui pasakėte, tai reikštų, jog užsiminėte apie kažkokią to jausmo realizavimo galimybę. To nebūtina buvo daryti, geriau nedrumsti ramybės kitam ir pačiai vaduotis iš jausmų, kurie neturi ateities.