Question

Susituokiau civiline santuoka prieš beveik 30 m. Pati esu iš katalikiškos šeimos, su visais sakramentais, bet vyras iš ateistų šeimos, net nekrikštytas. Su manim retkarčiais į bažnyčią nueidavo, persižegnodavo. Jis prieš Dievą niekada nieko neigiamo nekalbėjo ir nedarė, tradiciškai švęsdavome Kūčias ir Kalėdas su mano religingais tėvais, bet nei krikštytis nei kitų sakramentų jis neprašė, o pasiūlius, sakydavo, kad jam ir taip gerai. Dukra ir krikštyta ir kitus sakramentus priėmus (dabar jau suaugusi). Tėvas niekad tam neprieštaravo. Esu jam už daug ką dėkinga. Neturiu jam jokių priekaištų. Dabar kalbinu jį vėl, kad bent pavėluotai gautume santuokos palaiminimą, kad priimtų šv. krikšto sakramentą. Jei sutiktų - nuo ko viską reikėtų pradėt. Per ilgą gyvenimą esu prisidariusi galybes nuodėmių - norėtųsi išpažinties, atgailos ir išrišimo, jei esu verta. Bet taip gyvendama (pagal bažnyčią ne santuokoj) nedrįstu net išpažinties eiti.

Answer 1

Viską pradėti nuo pasirengimo krikštui. Bet jei vyras ir vėl nenori krikštytis ir jam gerai gyventi ir taip, tuomet kreipkitės pas savo parapijos kleboną, kad jis prašytų vyskupo atlikti tokią procedūrą "Sanatio in radice"  santuokos pataisymas iš pagrindų. Bet apie tai turite informuoti savo vyrą, jei jis sutinka nesiskirti ir gyventi toliau su jumis ir Jūs esate pasirengusi laikytis visų santuokos įsiparegojimų Plačiau ir išsamiau, ko reikia tokiam "sanatio in radice", tepaiškins Jums jūsų klebonas.