Išpažintyje yra susitaikoma su Dievu. Čia, kaip ir susitaikyme tarp žmonių, atleidžiama viskas, arba nieko, t.y. susitaikoma, arba ne. Kadangi Jūs dabartinėje padėtyje negalite išsižadėti sunkios nuodėmės, tai šioje padėtyje pati sau esate kliūtimi susitaikyme su Dievu. Bažnyčia Jūsų tikrai neatstumia, bet savo pasirinkimu gyventi be Santuokos sakramento Jūs pati atitolote nuo Atgailos ir Komunijos sakramentų, tačiau tebegalite melstis, dalyvauti šv. Mišiose, laikytis katalikiškų tradicijų ir krikščioniškos doros įvairiausiose gyvenimo srityse; laikytis, ginti ir skleisti Bažnyčios mokymą ir tuose dalykuose pasilikti glaudžioje vienybėje su Kristumi, jo Bažnyčia ir visa Dievo tauta. Galite krikštyti savo vaikus, mokyti juos tikėjimo ir nekartoti jūsų klaidų.
Kita vertus, jei krikščioniškai santuokai trukdo vien tai, kad Jūsų vyras neturi tikėjimo, o kitokių kliūčių nėra, tai padėtis ištaisoma, užtenka kreiptis į savo vyskupą ir jis padės ištaisyti padėtį ir įteisinti santuoką. Blogiausia būtų pasielgus neapdairiai ieškoti svetimos kaltės ir teisinti pasilikimą klaidoje.