Garbė Jėzui Kristui!
Nežinau, ką daryti, bet kartais man ateina į galvą mintys, kurios prakeikia. Pvz. Kalbu noveną į Šventąją Dvasą ir mintyse ateina žodžiai apie prakeikimus. Aš jų nenoriu ir atrodo, jų nevaldau, nes savo noru tikrai taip nesakyčiau. Anksčiau yra buvę taip, tai išpažinau per išpažintį, sakydama: "mintyse prakeikiau šventus dalykus, bet to nenorėdama, atrodė, jog tai vyko nesąmoningai." Kunigas davė išrišimą. Aš labai bijau ir gyvenu šiuo metu neramume, nes blogi žodžiai prieš Šv. Dvasią yra neatleistini, bet aš pati to nesakiau, rodės, jie patys atėjo..ir ne tik prieš Ją, bet buvo ir prieš kitus dalykus. Aš po išpažinties buvau rami, bet kitą dieną vėl taip nutiko. Ar tai tik pasąmonė, ar velnias taip sako? Ar aš pati, bet to nenorėdama? Nesuprantu. Ką daryti?
Ačiū