Question

Jau daug metų yra nesutarimai su uošviais. Esu nuolat puolama, kaltinama, kritikuojama, primenamos senos klaidos kurias bandau taisyti. Kai kuriuos dalykus yra labai sunku pamiršt ir atleist. Esu giliai tikinti, nuolat meldžiuos, labai stengiuos dėl savo šeimos narių, kai kurių dalykų net atsisakiau dėl santarvės bet niekas nesikeičia. Kartais būna labai sunku ištvert. Kaip man pagerinti su uošviais ir kitais šeimos nariais santykius ir kaip sugebėti atleisti nuoskaudas? Ar gerai kovot už save? Ar reikia būti nuolankiai, išsižadėti savo pomėgių, jei šeimos nariai nepatenkinti?

Answer 1

Tema labai sena ir aktuali daugeliui marčių. Jūs jau daug darote, esate tikinti, meldžiatės. Kartais žinote, reikia nekreipti dėmesio ir neisileisti į ginčus. Esate bloga uošviams pirmiausia dėl to, kad jų brangų sūnelį "suvystėte" :)

Bet laiminkite mintyse juos, lydėkite malda ir užsiimkite veikla, kuri Jus nuramina, atpalaiduoja. Labai Viliuosi, kad vyras yra Jūsų pusėje. Jei ir klydote praeityje, tikiu, kad tai jau išpažinta per išpažintį. Jei uošviams sunku pamiršti, kaip ir kiek klydot, tai Jėzus jūsu klaidas seniai jau pamiršo.

Išgyvename Velykų laiką. Tegul tikėjimas Dievo gailestingumu ima viršų prieš uošvių pyktį.