Dievo vardo tarimas "be reikalo" yra tada, kai ištarima be reikalingos pagarbos, turėtumėte pati spręsti pagal situaciją.
Duoti pastabas reikia taip pat atsižvelgiant į aplinkybes, pagal tai, ar bus rezultatų ir kita. Tuščio Dievo vardo minėjimo atveju geriausia pamokyti teisingu asmeniniu pavyzdžiu.
Kiekvieno dvasininko ar pasauliečio krikščionio idealu turi būti Jėzus, sekant jo tikėjimo, Tėvo meile, teisingumu, gailestingumu ir kitais dalykais. Biblija neprivalo būti mėgstamiausia ar dažniausiai skaitoma knyga, tačiau krikščionys turi žinoti Bažnyčios mokymą, jo laikytis, ginti ir skelbti.
Kaip jau minėjau, skelbti Bažnyčios mokymą turi kiekvienas tikintysis, ši pasiuntinybė gaunama per Krikštą ir Sutvirtinimą. Kiekvienas tą turi daryti atsižvelgdamas į galimybes ir aplinkybes. Esant nepalankiai ir priešiškai aplinkai, visada tikėjimą ir Kristaus mokymą galima skelbti savo doro gyvenimo pavyzdžiu ir ištikimybe Bažnyčiai. Visa atlikti taktiškai ir su pagarba, nes suerzinus ir taip priešiškai nusiteikusius žmones, būna daug sunkiau įtikinti.