Toks jau pasaulis, kad va ima visko ir nutinka. Reikalas aiškus ir paprastas, nors ir skausmingas. Tikėjimas nėra rūbų persirengimo kabina. Bet kai jau taip nutinka kur kas svarbiau ieškoti to, kas mus kaip krikščionis vienija, o ne skaldo.
Katalikų Bažnyčios Katekizmas mums katalikams rašo, kokio gali būti nuodėmės prieš tikėjimą:
2088 Pirmas įsakymas reikalauja stiprinti savo tikėjimą, sumaniai ir budriai jį saugoti ir atmesti visa, kas jam priešinga. Tikėjimui nusidedama įvairiai:
Valingos tikėjimo abejonės jo nebepaiso arba atsisako laikyti tiesa, ką Dievas yra apreiškęs ir Bažnyčia nurodo tikėti. Nevalingai abejojantis žmogus yra neryžtingas tikėti, vengia įveikti priekaištus tikėjimui arba jaučia neaiškaus tikėjimo keliamą nerimą. Sąmoningai palaikomas abejojimas gali visai aptemdyti dvasią.
2089 Netikėjimas yra apreikštosios tiesos nepaisymas arba valingas atsisakymas jai pritarti. „Erezija yra pakrikštyto žmogaus atkaklus bet kurios dievišku ir katalikišku tikėjimu tikėtinos tiesos neigimas arba atkaklus abejojimas tokia tiesa. Apostazė yra visiškas krikščionių tikėjimo atmetimas. Schizma yra atsisakymas pripažinti savo pavaldumą Popiežiui arba bendrystę su jam pavaldžiais Bažnyčios nariais."
Taigi, Jūsų brolis apsisprendęs praktikuoti tikėjimą protestantiškoje bendruomenėje negalėtų būti krikštatėviu katalikų krikšto apeigose, negalėtų gauti nuodėmių išrišimo ir priimti šv. Komunijos.
Radikalu? Bet teisinga. Aišku, jei vis tik santuoka būtų laiminama katalikų bažnyčioje su pažadu, kad visi vaikai gimę toje santuokoje bus krikštijami ir auklėjami katalikų bažnyčioje, tuomet viskas tvarkoje.
Ką Jums daryti? Mylėti savo brolį ir jo būsimą žmoną. Greičiausiai nesuklysiu teigdamas, teigdamas, jog didžiausia baimė dėl aplinkinių reakcijos ir komentarų, kad kaip čia taip gavosi ir pan. Ramiai tik dėl visų komentarų. Kai pradedam Dievo mažiau bijoti, nei žmonių, kai pastarųjų nuomonė ir geras atrodymas Jų akyse turi pirmumo teisę, tuomet verta taqip pat susimąstyti kaip iš tikrųjų aš tikiu ir pasitikiu Dievu.
Tikrai nenoriu Jūsų įžeisti ir padėkoti už ištikimybę Katalikų Bažnyčiai. Tegul pasitikėjimas Dievo Gailestingumu padės priimti ir gerbti brolio apsisprendimą. O neužsičiaupiantys žmonės tegul tampa panašūs į patarlę: "Šunys loja, karavanas eina".
