Question

Garbė Jėzui Kristui. Labai reikia Jūsų patarimo kaip katalikiškai turėčiau pasielgti.
 Kilo barnis tarp manęs ir sūnaus, mat su 8 metų anūke (viena iš sūnaus  dukterų) vakar vakare pradėjome prieš miegą pasimelsti, kai tuo tarpu sūnaus mažoji (2-jų metų dukra) pradėjo specialiai trukdyti, rėkauti, nors prieš tai sėdėjo lovoje rami. Didžiajai gestu parodžiau, kad nekreiptų dėmesio. Tada mažoji pasičiupo didžiosios telefoną ir metė jį už savo žaislų. Aš nieko nesakiusi, neparodant jokio pykčio paėmiau už rankos ir išvedžiau mažąją iš kambario ir užrakinau duris. Tėvai buvo kitame kambaryje. Mažoji pradėjo isteriškai rėkti. Sūnus atėjęs pradėjo ant manęs rėkti ką aš čia auklėju. Aš mėginau paaiškinti situaciją, bet jis neklausė, net išsakyti nedavė.
Esu atvažiavusi pas juos į svečius, taip pat svečiuojasi ir marčios mama. Buvau apšaukta visiems girdint. ( Sūnus dar turi 16 metų vyresnią dukrą.)
Dabar jausmas toks, kad turėčiau sėsti į mašiną ir nieko nesakiusi, kol jie miega, išvažiuoti namo.
Žinau, sūnus turėtų bent jau atsiprašyti dėl savo elgesio, bet vargu ar jis bent dabar tai padarys.
Labai prašau, patarkite, kaip turėčiau pasielgti katalikiškai. Ar nukęsti sūnaus išpuolį ir pasilikti, lyg nieko nebūtų nutikę, ar išvažiuoti principingai ir leisti sūnui pagalvoti apie savo elgesį?

Dėkoju
P.S. Esu labai įskaudinta

Answer 1

Jūsų klausimas yra labiau iš žmonių bendravimo, o ne tikėjimo srities. Mažoji mergaitė tikriausiai panorėjo, kad močiutės dėmesys būtų skiriamas jai, o ne sesei ir sureagavo pagal savo amžių ir pripratimą. Toliau - suaugusiųjų reakcijos pagal jų supratimą, išsiauklėjimą ir taip toliau. Šiandien tas konfliktas tikriausiai jau seniai išspręstas, o kasdieniuose išbandymuose reikia stengtis turėti kantrybės, išminties, matyti kitą žmogų su jo interesais ir jausmais, taip pat nepamiršti krikščioniško gerumo ir meilės, kuriuos turite savo širdyje.