Question

Kaip elgtis, jeigu per išpažintį pasakiau, kad melu esu padariusi ir dar darysiu materialinę žalą ir kad esant tam tikroms sąlygoms nusižudysiu [sąlygų neaiškinau]? Išrišimą gavau kaip ir kitais kartais, kad nenusidėčiau man nepasakė. Ar galiu eiti Komunijos be išpažinties, jei panašiu melu, tokio pat pobūdžio materialinę žalą padariau [ir ne kartą] jau pirmą savaitę? Ar per kitas išpažintis reikės sakyti, kad melu padariau materialinės žalos, jei tai esu pasakiusi iš anksto? Įtariu, kad žala nemaža, kokia tiksliai nežinau. Nedaryti man sunku, nes esu spaudžiama [kol paklūstu, spaudimas neryškus, jei iš pradžių nepaklusiu, bus stipresnis, toks, kad vėliau paklusiu- bandžiau ir žinau]. Jeigu kada nors nusižudysiu, ar dabar reiškia, kad Dievas man šios nuodėmės neįskaitytų, nes ji išpažinta? Ačiū už atsakymą.

Answer 1

Nereikia įsivelti į fariziejiškas kalkuliacijas ir manipuliacijas Visi gudravimai yra melas, netiesa, reiškia, tikrovėje nieko gero pačia savo prigimtimi nešti negali. Esmė - nuoširdumas, tai yra, tiesa. Nuodėmių atleidimas gaunamas tada, kai nuoširdžiai jų išsižadama, nepriklausomai nuo to, kokiaias žodžiais jos įvardinamos ir kaip buvo išgirstos bei suprastos. Todėl vagystė, savižudybė ar bet kokia nuodėmė yra atleidžiama tada, kai žmogus nuoširdžiai jų atsižada, pasiryždamas nuoširdžiai dėti pastangas, kad tos nuodėmės neįvyktų.