Gyvenu sėdėdamas prie kompiuterio, dirbti nenoriu man tai taip beprasmiška atrodo viskas man atrodo beprasmiška, žmonės aplinkui žiaurūs aš žiaurus. Pavydžiu dažnai labai žmonėms, kyla baisus pyktis jį sunku suvaldyti... Atrodo visuomenė man tokia supuvusi man vis sunkiau patikėti, kad žmonės gali būti kitokie. Gal tai neįmanoma? Aš dievu manau, kad netikiu ir nežinau kaip tikėti tai atrodo neįmanoma ir nelabai to noriu gal dėl to, kad tai atrodo neįmanoma... Žodžiu gulėjau ir ligoninėj, lankiau stacionarą, ėjau pas psichologę, bet užsikabinti už kažko tiesiog neišeina išskyrus tai jog sugalvojau stoti į socialinį darbą kur tikiu jog kažką galėčiau atrasti gero... Dabar sudėtinga vien ta mintimi mano gyvenimas pakenčiamas, bet jei nesugebėsiu ir pasiduosiu tai tuomet bus labai blogai... Arba aš padarysiu ką nors sau pats arba kitiems. Tiesiog nežinau ar gerai elgiuosi, bet atrodo nėra kur dingti...