Question

1 Jn 4, 12 prasideda šitaip: "Dievo niekas niekuomet nėra matęs. <...>"
1 Jn 4, 14: "Taigi mes matėme ir liudijame, kad Tėvas atsiuntė Sūnų, pasaulio Gelbėtoją."

Kaip suprasti pirmąją citatą? Juk Jėzų matė daugybė žmonių. Ar čia kalbama apie Dievą Tėvą?
Ir kaip suprasti šių (12 ir 14) eilučių prieštaravimą - Dievo niekas niekada nematė, o štai jau, pasirodo, matė.

Klausimai nėra tikėti-netikėti reikšmingumo, tačiau įdomu, kaip šią Rašto vietą siūlo suprasti Bažnyčia.

Dėkoju už atsakymą.

Answer 1

Galėtumėte dar palyginti Jn 14,9: "Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti! Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą! Tad kaip tu gali sakyti: 'Parodyk mums Tėvą'?" Kalbama apie tai, kad neįmanoma ž mogui pažinti pačios Dievo esmės, nes ji viršija žmogaus prigimtį. Tarp kitko, ir žmones pažįstame tik paviršutiniškai, net bendraujant ilgai ir dažnai. Net ir tie keletas, kurie mane gal pažįsta geriausiai, negali pažinoti visko iki galo. Apie Dievo nepažinumą Šventajame Rašte primenama todėl, kad niekas nepretenduotų pažįstąs Dievą pilnai.

Kas pažįsta Jėzų (kaip žmogų, iš jo žmogiškųjų darbų), pažįsta Tėvą todėl, kad vudamas vienos dvasios ir vienos prigimties su Tėvu, Jėzus tobulai atsklaidžia "Dievo paveikslą", pagal kurį yra sutvertas žmogus, t.y. parodo, koks Dievas yra. Mes taip pat savo gyvenimu galime atskleisti pasauliui Dievo gerumą, ištikimybę, gailestingumą ir kitokį grožį.