Visuotinių atlaidų prasmė yra ta, kad asmens atsiteisimo už nuodėmes našta yra kompensuojama "iš Bažnyčios dvasinio lobyno", kuris yra sukauptas ilgamžėmis jos šventųjų ir visų tikinčiųjų maldomis, geraisiais darbais, kančios nuopelnais, sakramentinėmis malonėmis ir t.t. Bažnyčia pasinaudoja vadinama "raktų galia", apie kurią kalbama Jūsų pacituotoje ištraukoje ir nustato sąlygas, kokiomis tikintieji gali jos lobyno turtais pasinaudoti. Atlaidų tradicija kyla iš krikščionybės pirmųjų amžių, kai atitinkamomis progomis ir sąlygomis tikintieji būdavo atleidžiami nuo tuometinių sunkių ir ilgų atgailos praktikų. Iš čia buvo kilusi praktika skirstyti atlaidus į laikinuosius, apibrėžiant terminą, nuo kokios bausmės atleidžiama (3,5,100, 300... dienų) ir visuotinius atlaidus, atleidžiančius nuo viso gyvenimo bet kokio dydžio bausmės už nuodėmes.