Question

Mano sūnaus (4 metų amžiaus )  krikštatėviai tapo krišnaitais ir išsižadėjo savo gyvenime katalikų bažnyčios. Apribojome vaiko bendravimą su jais, bet ar galime taip elgtis? Krikščioniškus pagrindus kuriame šeimoje. Ką reiktų turėti omeny papildomai? Gal ieškoti kitų dvasios tėvų vaikui ?

Answer 1

Sveiki,

Svarbiausia - krikštas galioja ir jūs norite gyventi krikščioniškai. O gyvenime sutikti žmonės, kartais būna geresniais krikšto tėvais (pagal tikėjimo pavyzdį), nei tikrieji.

Tik labai menkos kultūros žmogus skirsto žmones į tikinčius netikinčius, manau galite pasakyti daug gero krikšto tėvams, tad nenutraukite ir bendravimo. Aišku, reikėtų susitarti, kad tikėjimo dalykų neliečiate, nes vaikui nereikia sukelti papildomų abejoniu. O kai užaugs, manau jam pačiam bus įdomu pasigilinti.

Answer 2

oi.... double trouble :)))

na... vis tiek paliksiu atsakymą - bus dublis :) gražu, kad atsakėme vienodai su kun. Arūnu :)

Manau, kad teisinga būtų apriboti "krikštatėvišką" šių žmonių elgesį su vaiku. Jų pašaukimas yra mokyti vaiką katalikiško gyvenimo. Patys to gyvenimo išsižadėje, nebegali jo ir mokyti.

Kita vertus - jei tie žmonės yra šeimos draugai - nereikėtų pradėti jų smerkti už šį poelgį (pvz. neleidžiant bendrauti su vaiku). Tik reikėtų žiūrėti, kad anie iš džiaugsmo, kad atrado naują tikėjimą, nepradėtų vaiko traukti paskui save :))) Bet čia, manau, visiškai nesudėtinga tuos dalykus išsiaiškinti pasikvietus juos arbatos. Liudyti draugystę, kuri gerbia draugų apsisprendimą, - tai būtų rimtas krikščioniškos meilės liudijimas jūsų draugams.

Dėl paties vaiko - jei auklėjate vaiką ir rodote jam katalikiško gyvenimo pavyzdį - galbūt to užteks dar kokiems trejiems metams - iki Pirmosios Komunijos. Tada tai šventei būtų galima paieškoti žmogaus, kuris taptų tarsi "Pirmosios Komunijos tėčiu / mama" ir palydėtų vaiką iki pat Sutvirtinimo Sakramento priėmimo.

Džiugu matyti, kad rūpinatės savo vaiko tikėjimu. Viešpats telaimina!