pirmas vyras , su kuriuo pragyvenome 23 metus , turime vaikus , isvyko i kita sali ir negrizo . Buvau sugniuzduta , desperacijoje. Vyras budavo fiziskai ir emociskai skriaudziantis , bet buvo , be jo tapo baisu gyventi vienai.
Sutikau kita zmogu , susituokeme po metu . Turejome vedybine sutarti , jis norejo , nes uzdirba daug daugiau negu as. Musu nesiejo turtiniai reikalai , net naujus namus jis uzrase tik savo vardu . Naujas vyras kontaktavo su buvusiomis moterimis . Buvo sunku - issiskyreme.
Ar mano antra santuoka nebuvo tikra , nes nebuvo bendrumo , bendru tikslu ?
Pirma santuoka buvo baznytine , ji nebuvo panaikinta , bet vyras skriaude , kol pagaliau mane ir vaikus paliko likimo valiai.
ka manote apie mano keista situacija , gyvenimo vingius?