Question

Laba diena,
Savo gyvenime bandau priimti ir pripažinti aukštesniąją jėgą. Mano protas sutinka, kad egzistuoja aukštesnoji jėga, kuri galbūt turi savo planą, egzistuoja situacijos kurių negaliu įtakoti ar pakeisti, paaiškinti. Tačiau nejaučiu, kad pilnai pripažinau egzistuojančią jėgą. Nes kai susiduriu su kokiom sudėtingesnėm situacijom, mano elgesys sako visai ką kitą, vietoj to kad ramiai priimčiau man siunčiamus įšukius ir išbandymus aš puolu kontraliuoti viską, ieškoti kaltų, apninka nerimas, neviltis. Ir tik po kurio laiko pagaunu save taip besielgenčią, dėl to prasideda abejonės, ar aš tikrai iki galo pripažinau, kad egzistuoja aukštesnioji jėga, kuri turi savo valią ir yra aukštesnė už mane. Pradedu  galvoti, kad darau kažką netaip. Kaip ištikrųjų priimti tai visa esybe, kad atsispindėtų gyvenimo poelgiuose, veiksmuose? Nes vakare sau pasakyti tyliai tikiu- to neužtenka.

Answer 1

Marija, gerbiu Jūsų nuomonę ir įsitikinimą. Bet apie Dievą, kaip aukštesnę jėgą, mes, kunigai negalime kalbėti. Mums Dievas, kaip ir krikščionims yra asmuo. Linkiu keisti savo požiūrį nuo aukštesnės jėgos link asmens sąvokos.