Question

Su savo vaikinu kartu gyvename 2 metus, tačiau jis nesiperša. Man 28, jam tuoj bus 29 metai. Tiek mano tiek jo giminaičiai jau seniai laukia mūsų vestuvių. Aš pati irgi jau seniai noriu šeimos, vaikų. Jeigu dabar reikėtų priimti sprendimą net nepradėčiau gyventi kartu nesusituokus..suprantu, kad ilgiau taip tęstis negali, nes tai prieštarauja mano pasaulėžiūrai. Jau atvirai apie savo jausmus ir norą tuoktis bei gimdyti vaikus pasakiau vaikinui. Jis sako, kad mane myli ir nori santuokos, kad ji tikrai bus...bet tuo pačiu sako, kad nenori skubėt ( norėtų tuoktis dar po 2 metų),o ne taip kaip dabar, kai aš pasakiau arba tuokiamės, arba skiriamės.  Manau neteisinga versti žmogų ar raginti greičiau priimti sprendimą. Aš esu apsisprendusi, jog noriu šeimos ir santuokos sakramentas būtinas, nes noriu prieš Dievą prisiekti, jog tarnausiu savo vyrui visą gyvenimą. Ką daryti? Gal galiu kaip nors jam padėti apsispręsti? Nenoriu ieškoti kito vyro, bet ilgiau laukti neturiu jėgų...

Answer 1

Na bet koks spaudimas santuokai yra negeras dalykas, bet jo nedrąsa irgi stebina. Juolab, kad esate su juo atvira ir pasiryžusi būti jo žmona ir vaikų mama. Turi būti labai rimta priežastis atidėti santuoką dar dvejiems metams. Gal neskubėkite su išsiskyrimu, bet galite pagalvoti apie santykių pertrauką. Bet iš principo, aš Jus labai suprantu, nes tas gyvenimas susidėjus, moterį labai įtempia psichologiškai. Na dar vieną ginklą panaudokite. Pradėkite kasdien šia intencija melstis. Tiesiog atiduokite šią situaciją į Dievo rankas.