Kodėl Mozė žudė izraelitus?

Paklausė anonimas Rugsėjo 22, 2011 Tema: Biblija
Kaip reiktų vertinti šias eilutes: "Visi levitai susibūrė aplink jį. Jis tarė jiems: „Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas: 'Prisijuoskite kalaviją prie šono, visi iki vieno! Eikite nuo vartų prie vartų, išilgai ir skersai per stovyklą, ir žudykite savo brolį, kaimyną ir giminaitį'“. Levitai padarė kaip Mozė įsakė, ir tą dieną krito apie tris tūkstančius žmonių. "(Iš 32, 26-28)
Ar žudymas ne per griežta bausmė už veršio garbinimą? Juk Mozė dar net nebuvo davęs jiems Dievo įsakymų (nulipęs nuo kalno sudaužė lenteles).  Kodėl levitai buvo žudymo įrankis? Ar nebuvo jų kaltės, kad leido tautai "palaidai elgtis"?

Atsakymų: 1

Atsakė bralgis Rugsėjo 24, 2011

Tikiu, kad skaitėte platesnį šios ištraukos kontekstą - esame labai ironiško ir netgi graudaus įvykio akivaizdoje - Dievas pasikviečia Mozę į savo Artumą, kad per jį padovanotų savo Tautai 10 Įsakymų, o Tauta tuo metu nusiliedina stabą! :)

Štai čia reikia suvokti ST teologijos radikalumą - vienintlis kelias vedantis į gyvenimą yra sekimas Viešpačiu. Geriausiai tai atsiskleidžia dykumoje - guliesi miegoti ir nežinai ar atsikelsi, nes galiausiai nebėra kuo pasikliauti tik Viešpačiu, su kuriuo būni tol, kol esi neatskirtas nuo Jo Tautos.

Ir štai čia - nusiliedindami stabą žmonės išsižada Viešpaties. ST mintis paprasta - šis poelgis reiškia mirtį. Ne todėl, kad Mozė būtų supykęs, ar kad Viešpats būtų nepasotinamas žiauruolis. Tiesiog - nukrypus nuo gyvybės kelio žmogų ištinka mirtis.

Šiuo atveju - nuo Mozės rankos.

Pasižiūrėkite į 29-ą eilutę - juk panašiai kalba ir Jėzus, sakydamas: "kas myli savo motiną, brolį ir t.t. labiau už mane - nevertas manęs". Lygiai taip Viešpats priekaištavo pranašui Eliui [1Sam 2:29], kad jis savo sūnus labiau gerbė nei Viešpatį ir pataikavo jų daromoms piktadarybėms...

Taip, galima sakyti: "dar nebuvo įsakymo, tai kaipgi buvo galima bausti už jo nesilaikymą?" Tačiau reikėtų atsiminti, kad visas Išėjimo įvykis yra viena didelė slinktis (pokytis) Izraelio savimonėje - iš vergystės Faraonui jie pereina į tarnavimą vienam Viešpačiui. Todėl sakyti, jog Izraelis "nežinojo" jog negalima turėti stabų yra neteisinga. Tuo metu Tauta jau buvo suvokusi tiesą, jog Viešpats yra vienas, o bet kokie stabai yra vėl atsikartojantis sugrįžimas į dvasinį Egiptą - vergavimas kitiems "dievams".

Vis tik galiausiai manau, kad šiame pasakojime reikėtų ne "teisiškai" ieškoti kaltų (galiausiai rastumėm, kad kalčiausias yra Aaronas), bet priimti žinią, kad pačiais intymiausiais mūsų tikėjimo momentais esame "pavojuje" daugiausiai prarasti ar labiausiai įžeisti Viešpatį, jei neturime kantrybės ar nustojame klausytis bei paklusti.

Kaip Giesmių Giesmėje skaitome: "Juk meilė stipri kaip mirtis"!

Užduoti Klausimą

Temos


...