Question

Biblijoje aptiksime daugybę vietų, kurios kelia abejonių pasaulietiškai mąstantiems žmonėms. Ir ne tik jiems:) Kad ir kalbant apie Nekaltąjį Dievo Motinos prasidėjimą ar Ėmimą į dangų, Prisikėlimą, Mozės susitikimą su Dievu and Sinajaus. Kaip mes tai turėtume suprasti? Kaip tam tikrą mitą, prasmingą istoriją, nusakančią tam tikrą religinį išgyvenimą ar kaip "faktą"? Kai sakau "faktas", turiu galvoje fizinį faktą, mūsų gyvenamajame pasaulyje. Ar tai vis dėlto tam tiktos istorijos, išreiškiančios Jėzaus mokinių ir pasekėjų religinių išgyvenimų turinį? Apibendrinantis klausimas galėtų būti toks: ar pakilo Jėzus į dangų nuo Alyvų kalno ar tai buvo jo mokinių tikėjimas, kad jis pakilo? Ir, bendresnis klausimas, kaip žinoti, kada Biblijoje kalbama tiesiogine ir kada perkeltine prasme.

Ačiū!

Answer 1

Bažnyčia tiki ir moko, kad tai buvo tikri faktai įvykę gyvenime. Simboliškumo jiems teikia forma, kuria žmonės tuos faktus aprašo. Pav. tikras faktas, kad Jėzus į dangų įžengė regimu būdu, apaštalų ir mokinių akivaizdoje, tačiau kiekvienas evangelistas tą įvykį aprašo truputį sirtingai, o ir pats faktas fizikiniais terminais sunkiai aprašomas, nes empirinis, eksperimentais pagrįstas mokslas nežino, kas yra dangus, kas yra "perkeistas" po prisikėjimo kūnas. Pats faktas turi "gyvenimo fakto", o ne "fizinio įvykio" prasmę, pastarąja prasme jis būtų keistas ir nieko nereiškiantis. Kiti, turintys konkrečią fizinę išraišką faktai taip pat tikrovėje yra įvykę, tačiau būtent šia prasme mažiausiai ką reiškia. Todėl jų pagrindinė vertė yra ne kaip faktų, o kaip ženklų, per gyvenimo faktus liudijančių dvasinę tikrovę ir nešančių dieviškosios žinios turinį.