Galima tuoktis ir be sutvirtinimo sakramento, bet jei tai yra užsispyrims ir trūksta dvasinio ryžto, na nėra labai jau nuoširdu, koks gali žmogus būti tvirtas santuokiniuose įsipareigojimuose, jei tiesiog laisva valia yra atsisakęs, Šventosios Dvasios Dovanos, kuri ir suteikiama arba atbaigiama Sutvirtinimo metu.
Taip, bažnytinė teisė leidžia sudaryti santuoką ir tik pakrikštytiems asmenims. Bet sykiu turi būti aiškus ir kunigo nuoširdus raginimas nebijoti pasiruošti ir kitiems sakramentams: Eucahristijai (Komunijai) ir Sutvirtinimui, kurie su Krikštu mus pilnai įveda (įkrikščionina) į Bažnyčią.
Santuoka tik dėl nėštumo, nes ką žmonės pasakys, močiutės mamos tėčiai nesupras daro sutuoktinius nelaisvus žengti šį žingsnį laisva valia. Pagal Bažnyčios mintį, vaikai turi gimti santokoje, o ne iki jos. Ir kai kai kas bando mums, kunigams aiškinti, "Tai ką mums nuodėmėje gyventi?" Ir tenka atsakyti: " Jūs jau padarėte nuodėmę, turėjote lytinių santykių ne santuokoje ir štai yra vaikelis". Ačiū Dievui, kad jis gims, kad neapsisprendė dar didesnei nuodėmei - abortui. Bet kartais nėštumas gali ir nebūti priežastis, nulemianti sprendimą, na, ką, kadangi laukiamės, tai tuokimės.
Nėštumas bet kokiu atveju pirmiausia yra dovana, bet šiame internetiniame puslapyje klausiantieji kartais patys paliudija: buvom jauni susižavėję, greitai atsirado vaikas, skubėjom tuoktis, bet vaikas verkė, vyras nervavosi na ir pradėjom pyktis, ir jis mus paliko. Žodžiu su kiekviena pora reikia šiuo klausimu kalbėtis, bendro vardiklio visų besilaukiančių porų atveju nėra. Aš tokias poras visada skatinu neskubėti. Ypač jei tas nėštumas yra kelių mėnesių draugystės bėgyje.
