Question

Sveiki, nemoku apsakyti savo būsenos šiuo metu. Nenoriu nieko kaltinti, bet galbūt tėvai neįskiepijo tam tikrų dalykų jaunystėje, kaip pasitikėjimas savimi ir pan., lankiau kaimo mokyklą, nemačiau nei muzikos, sporto mokyklų, įvairių būrelių. Įstojus į universitetą, galvojau, kad viskas pasikeis, turėjau tam tikrus įsitikinimus, vertybes. Deja... Po to sekė tikras gyvenimas, darbadavių nesiskaitymai, mažas atlyginimas, širdžiai nemielas ir neįdomus darbininko darbas.


Galima sakyti gyvenu tam, kad gyvenčiau. Valgau, miegu, einu į darbą. Esu duobėje, iš kurios nežinau kaip pakilti. Laikau save nevykėliu(galbūt toks ir esu). Žinoma turiu pačia nuostabiaisią žmoną pasaulyje, laukiame šeimos pagausėjimo, bet ateitis neramina... Nežinau kaip pakilti? Kaip atrasti save? Ko griebtis? Kam tobulėti, ar ieškoti saves, jei vistiek būsi niekam nereikalingas? Įvairūs klausimai manę kankina. Nežinau kuriuo keliu eiti, ar kokį pasirinkti, ir kokia iš to bus prasmė ir nauda...

Answer 1

Gali padėti psichologinių knygų skaitymas, nes galite neturėti pinigų psichologo konsultacijoms. Psichologija tiktų asmenybės vystymosi srities. Na ir iįkokite savyje talentų ir neieškokite kaltų. Kodėl atsirado tokie dalykai, kaip trečiojo amžiaus universitetai, nes ir senjorai tiki, kad niekada nėra vėlu, kažko naujo išmokti. Daugiau pozityvumo linkiu, Tikiu, kad bus ir yra nelengva, bet jei dar nieko nedarėte savęs drąsinimo prasme, tai žinokite, viskam yra pradžia. Jos ir linkiu. Galų gale pradėkite nuo maldos prašant pasitikėjimo ir tikėjimo, kad nesate Dievo brokas. Atpažinkite visas, net ir mažiausias savo gerąsias savybes.