Dievas(kaip kas jį supranta) ir religija yra du labai skirtingi dalykai. Netikinčiam žmogui gal nėra jokio skirtumo ar jis krikštytas ar ne. O ką daryti tiems, kurie kategoriškai nenori priklausyti jokiai religijai? Jei buvimas krikštytu pažeidžia mano asmeninius įsitikinimus? Aš nenoriu priklausyti žmonių grupei, kurios kuo toliau tuo labiau nesuprantu ir netoleruoju, nenoriu turėti nieko bendro su multimilijardine organizacija, kuri nemoka mokesčių, klanu, kuriam priklauso daugybė pedifilų (pats jūsų popiežius adresavo pedofilijos problemas kunigų tarpe), grupe žmonių, prieš daug amžių žudžiusių tuos,kurie nepriėmė krikšto ir nesutiko su biblijos tiesomis (dabar turim panašia situacija su islamu, vadiname juos teroristais, nors turiu pripažinti, katalikų bažnyčia nuo tų laikų evoliucionavo į gerą(ups... evoliucija šiai religijai priimtina tik nuo tada, kai nebebuvo jokių galimybių ją ir toliau neigti)).Galėčiau vardinti ir vardinti priežastis, kodėl jokių reikalų nenoriu turėti ne tik su katalikais, o su betkokia religija. Ir štai pasirodo, kad negaliu atsisakyti krikšto, nors šis yra man primestas dar būnant kūdikiu, geografiniu pagrindu, tėvų noru. Kodėl taip yra?