Dievas tikrai mus myli ir duoda tai, kas iš tikrųjų yra geriausia. Žmogus ne visada supranta, ko jam iš tikro reikia, panašiai, kaip vaikas, kuris mato ant stalo tortą, o jam liepia valgyti sriubą. Gal ir jam kyla mintis, kad tėvai jo nemyli? Kita vertus, dėl žmogaus maldų Dievas netampa jo skolininku ir prašomo dalyko suteikti neprivalo, tai visada yra jo laisva dovana. Didžiausia Dievo dovana žmogaus gyvenimui - jo paties gyvenimo bendrystė.