Koks katalikų požiūris į psichines ligas? Tarkim aš sergu depresija, ilgokai gydausi ir vaistais ir psichoterapija, bet jaučiu, kad to negana, kad tai man nepadeda, kartais kyla mintys apie savižudybę. Žinau, kad tai įskaudintų artimuosius, dėl to nesiryžtu. Bet niekada nežinau kas nutiks ateityje. Ar yra kokia dvasinė pagalba sergantiems psichinėmis ligomis? Juk dažnai jas ir vadina "sielos ligomis" arba "dvasios ligomis". Kaip sau padėti? Kas galėtų man padėti dvasine prasme?
Ačiū.