Question

Laikau save dvasiškai sužalotu žmogumi dėl nepavykusių santykių su priešinga lytimi.Renkuosi į draugystę netinkamus žmones, tikėdamasi, kad jie pasikeis į gerą, jeigu aš juos mylėsiu.Bet jie lieka tokie, kokie yra, o aš jaučiuosi dvasiškai nuskurdusi ir apvogta.Laikas eina, žaizdos negyja.Matyt nežinau, kaip jas gydyti.Nuo ko pradėti?

Answer 1

Dievas buvo teisus sakydamas: "Mylėsi savo artimą kaip save patį", tada reiškia, kad pati šaknis vis tik yra teisinga ir brandi meilė sau. Mylėti save - ne taip paprasta kaip atrodo... Sugebėti būti sau gailestingam, nesityčioti iš savęs, nemenkinti, matyti jog esi graži - tai vis tie dalykai, apie kuriuos sakome: "... nes tave myliu".

Siūlyčiau imtis šitos intencijos maldoje - prašyti, kad Dievas parodytyų kaip Tave myli, ir kad Tave išmokytų mylėti Tave pačią.

Bandyti mylėti kitus žmones nemylint savęs?... hmz... Na, tai ugdo :) Nes vis tiek kitame žmoguje atpažįstame ir tas savybes, kurių savyje nemėgstam, kurių bijom ir dėl to vengiam... Bet dažniausiai pritrūkstam atpažinimo, kad tai ne anie žmonės blogi ar netinkami, o tiesiog mes patys savęs pačių apkabint dar nesugebam...

Melskis šitos dovanos.

Nesakau, kad tai ką parašiau turi Tau tikti.

Tiesiog - vidiniai sužeidimai ir jų įtaka mūsų santykiams - tai tema kurios plotis prilygsta atstumui nuo Saulės iki Plutono...