Maitinančių ir aprengiančių organizacijų egzistavimas "neatleidžia" mūsų nuo gailestingumo darbų :) Jei žinote, kad tam žmogui negalima duoti pinigų - neduokite jų. Tiesiog nueikite iki artimiausios parduotuvės ir nupirkite jam maisto! Arba - dar geriau - pasikvieskite jį į namus (ar į kavinę) prie stalo. Tokiems žmonėms dažniausiai trūksta ne įvairių dalykų, o normalaus (ne "iš aukšto", ne "man-tavęs-gaila" stiliaus) bendravimo.
Sakysite: "Kam jiems pirkti maistą, jei jie jį čia pat išmeta arba jo neima"?
Puiku! Tai - Jūsų nuolankumui :))) Kad nemanytumėte, jog padarėte gerą darbą, ir kad Jums nebūtų atlyginta (dėkingumu, pagyrimu ar pan.) - taip laimėsite lobį Danguje :)
Jei maistas išmetamas prie Jūsų - pakelkite ir parsineškite jį namo.
Nesukite galvos dėl to kaip anas žmogus pasielgs su Jūsų pagalba. Tai - jau jo reikalas. Jūsų reikalas - atpažinti jame Kristų ir tada: "Nuogą aprengti, alkaną pamaitinti, trokštantį pagirdyti ir t.t."
p.s. Anos organizacijos dirba anaiptol ne nemokamai. Reikia daugybės resursų: yra žmonių aukojančių rūbus, yra žmonių aukojančių laiką ir einančių pilstyt sriubos etc. Jei nenorite duoti pinigų - duokite savo drabužių, savo laiko, savo džiaugsmo :)
Jei būtumėte tą laiką, kurį praleidote čia prie kompo, rašydamas (nereikalingus?) klausimus, praleidęs gatvėje kalbindamas ar maitindamas benamius žmones - būtumėte tą laiką praleidęs žymiai vertingiau! Garantuoju :)))
